Psichoanalitinis katedros nepažįstamosios portretas
LTKatedros Nepažįstamoji yra pagrindinis Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ anima archetipo pavidalas, kurį pasakotojas apibūdina kaip protagonisto jaunuoliško ilgesio projekciją į galbūt eilinę kasdienišką moterį. Šią projekciją sukuria jaunuolio nerimas, tas „pirmas neaiškus moteriškumo pasiilgimas, pirmas erotiško jausmo pasidrumstimas“, kurį vasaros atostogų metu Liudui Vasariui sužadina Liucė. Romano autorius duoda pakankamai daug užuominų, leidžiančių spėti, kad Katedros Nepažįstamosios paveikslas buvo kuriamas naudojantis psichoanalitiniais instrumentais, todėl jį galima traktuoti kaip dvasingąjį, maksimaliai bekūnį anima pavidalą, funkciškai tapatų Dantės Beatričei ar Mergelei Marijai. Svarbiausia jos užduotis – vesti vyro nesąmoningą psichiką sąmonės individuacijos keliu nuo žemiausių instinktų (Šešėlio) į aukščiausią dvasingumą, kuris pasiekiamas savasties pakopoje. Papildomą prasminį atspalvį Katedros Nepažįstamosios įvaizdžiui suteikia lyginimas su kitomis nepažįstamosiomis – rusų poeto-simbolisto Aleksandro Bloko „gražiąja dama“ (eil. „Nepažįstamoji“, „Mergaitė iš Spoleto“) ir Carlo Gustavo Jungo nepažįstamosios archetipu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "Altorių šešėly"; Anima; Archetipas; Dvasinis tobulėjimas; Individuacija; Komparatyvistika; Literatūra; Pasąmonė; Projekcija; Psichoanalizė; Vincas Mykolaitis-Putinas; "Altorių šešėly"; Anima; Archetype; Comparatistics; Individualization; Individuation; Lithuanian literature; Projection; Psychoanalysis; Spiritual development; Subconscious; The unconscious; Vincas Mykolaitis-Putinas.
ENThe Unknown Woman from the Cathedral is one of the most important shapes of the anima archetype in Vincas Mykolaitis-Putinas’ novel "In the Shadows of the Altars", which the narrator describes as the projection of the protagonist’s juvenile yearning onto what was more than likely an ordinary woman. This projection is created by the young man’s anxiety, his „first vague longing for the feminine, the first stirrings of erotic feelings“, awakened by Liuce during summer vacation. The author gives sufficient references, allowing us to conjecture that the portrait of the Unknown Woman from the Cathedral has been created by making use of psychoanalytic instruments, hence it can be treated as the spiritual, the most insubstantial shape of the anima, functionally identical to Dante’s Beatrice or the Virgin Mary. Its most important task being to lead the man’s unconscious psyche along the path of his consciousness’ individuation from the stage of the basest instincts (that of the Shadow) to the peak of spirituality, which is achieved at the stage of the Self. The additional notional touch for the image of The Unknown Woman from the Cathedral has been given by the comparison with other unknown women – the Russian symbolist poet’s Alexander Blok’s use of the "beautiful lady" (in his poems "The Unknown Lady", "The Girl from Spoleto"), and the archetype of the unknown woman made famous by Carl Gustav Jung. [From the publication]
