LTStraipsnyje analizuojamas dvasinės gerovės matmuo gyvenimo kokybės kontekste. Keliama gyvenimo kokybės sampratos holistiškumo problema, aktualizuojamas dvasinės gerovės aspektas krikščioniškosios teologijos požiūriu, kur asmens dvasinė gerovė išryškinama kaip fundamentalus žmogaus gyvenimo kokybės sandas. Analizuojami užsienio šalių mokslininkų atlikti sveikatos mokslų krypties tyrimai, kuriuose dvasinė gerovė atskleidžiama kaip sveikatos būsena, pasireiškianti asmeninio tobulėjimo, saviaktualizacijos ir transcendencijos lygmenimis. Išryškinamos esminės dvasinės gerovės dimensijos. Pristatomi šiame kontekste atlikti empiriniai tyrimai, kurie patvirtina tiesioginį dvasinės ir fizinės sveikatos lygmenų tarpusavio ryšį. Mokslinių tyrimų analizės pagrindu tvirtinama, kad asmens dvasinė gerovė yra integralus gyvenimo kokybės gerinimo veiksnys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmens dvasinė gerovė; Gyvenimo kokybė; Krikščioniškas aspektas; Žmogaus gerovė; Christian aspect; Christian theology; Human welfare; Personal spiritual well-being; Quality of life.
ENThe article analyses the dimension of spiritual well-being in the context of quality of life. The problem of holistic conception of quality of life is raised; the aspect of spiritual well-being is actualized from the view of Christian theology, where the personal spiritual well-being is highlighted as a fundamental component of the quality of human life. It analyses the research done by foreign scientists in the field of health sciences, in which spiritual well-being is revealed as a state of health, manifested in personal development, self-actualization and transcendence levels. The essential dimensions of spiritual well-being are highlighted. Empirical studies done in this context are presented. They confirm the direct relationship between the levels of spiritual and physical health. On the basis of the research analysis, it is stated that the person's spiritual well-being is an integral factor in improving the quality of life.