LTPrigimtinės baltų religijos mitologiniai pasakojimai, kalendorinių švenčių ritualai, darbų pradėtuvių ir pabaigtuvių apeigos po Lietuvos krikšto, palaipsniui netekdami sakralumo, virto tradiciniais papročiais bei liaudiškais tikėjimais. Žmogus yra gyvosios gamtos dalis, todėl daug kas jo gyvenime priklauso nuo dangaus šviesulių periodinio judėjimo diktuojamų ritmų. Archajinė mąstysena gamtos reiškinių priežastis mitologizuoja, o pastebėtus dėsningumus ekstrapoliuoja į socialinį gyvenimą, sukurdama tikėjimus dangaus šviesulių lemtimi. Šios dvasinės etnokultūros srities medžiaga buvo renkama pagal „Liaudies astronominių žinių klausimyną“ Lietuvos kraštotyros draugijos ir Lietuvos edukologijos universiteto lauko ekspedicijose 1989-2012 metais. Straipsnyje apibendrinami įvairiuose etnografiniuose regionuose surinkti tikėjimai žvaigždžių ir mėnulio lemtimi, stengiamasi įžvelgti jų kilmę ir praktinę paskirtį, brėžti sąsajų su kalendoriniais stebėjimais kontūrus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dangaus šviesuliai; Etnoastrologija; Liaudiški tikėjimai; Mėnulis; Tikėjimai dangaus šviesuliais; Žvaigždės; Beliefs in sky objects; Ethnocosmology; Folk beliefs; Folk beliefs of Lithuanians; Heavenly bodies; Moon; Stars.