Parodos pėdsakais: tekstai apie 1934-1935 m. lietuvių ir estų tradicinių amatų parodas Jungtinėse Amerikos Valstijose

LT1934-1935 m. JAV prekybos centruose (Niujorke, Filadelfijoje, Čikagoje>Baltimorėje, Klivlande, Mineapolyje ir kitur) buvo surengtos Lietuvos ir Estijos meistrų tradicinių amatų parodos-mugės. Tai vienas ryškesnių tačiau nepakankamai lietuvių dailėtyroje nušviestų kultūros įvykių. Ketvirto dešimtmečio archyviniai ir rašytiniai šaltiniai atskleidžia nevienareikšmį to paties reiškinio vaizdą. JAV lietuvių ir nepriklausomos Lietuvos spauda akcentavo reprezentacinį šių parodų aspektą ir komercinę naudą, o archyviniai dokumentai (išlikęs susirašinėjimas tarp institucijų ir atsakingų asmenų) atskleidžia ne tokias sklandžias parodų rengimo peripetijas - vėluojančias kūrinių siuntas, abejones dėl meninės eksponatų kokybės, finansinius nuostolius, JAV prekybininkų nepasitenkinimą bendradarbiavimu ir kita. Straipsnyje apžvelgiamas skirtinguose rašytiniuose šaltiniuose nušviečiamas 1934-1935 m. Lietuvos ir Estijos tradicinių amatų parodų JAV vaizdas, bandoma atsekti, kokį parodų ciklo paveikslą formuoja rašytinis žodis, ką pateikiama informacija byloja apie dailiųjų amatų padėtį tarpukario Lietuvoje.Reikšminiai žodžiai: Dailieji amatai; Tradiciniai amatai; Parodos; Handicraft; Ethnographic products; Exhibition.

ENThe article presents the course of this exhibition series, which so far has been known only fragmentarily in Lithuanian art criticism, provides the data on the number, dates and locations of these exhibitions, while at the same time focusing on the organizers’ position, the difficulties and experiences they faced while organizing the event, and whether they were satisfied with the results. The archive documents disclose even some weaknesses of the handicraft production in Lithuania of the 1930ies, such as spontaneous planning, neglecting the commercial aspect and shortage of cheaper items of mass production. A conclusion is made that due to the production and coordination conditions of the handicrafts back in the interwar Lithuania, craftsmen had no possibilities to enter the far-away American market with national style handicraft items and compete with cheaper ethnographic products of other countries. On the other hand, the organizers’ aspirations and courage to pave the way to the American continent comes as a surprise even today.