Piliečių ir valstybės santykis pokomunistinėje demokratijoje : politinio susvetimėjimo Lietuvoje analizė : disertacija

LTDisertacijos tikslas - įvertinti politinio susvetimėjimo Lietuvoje mastą ir nustatyti jo prielaidas. Disertacijoje išplėtojama politinio susvetimėjimo koncepcija ir konstruojamas teorinis piliečių ir valstybės santykio modelis, tiriamos Lietuvos politinės paramos ir politinio angažuotumo kaitos tendencijos ir nustatomas politinio susvetimėjimo mastas pokomunistinių šalių kontekste, analizuojami politinės paramos veiksniai bei politinės paramos ryšys su politiniu dalyvavimu. Darbe derinami kokybiniai ir kiekybiniai tyrimo metodai. Disertacijoje parodoma, jog, lyginant su Vakarų Europos ir kitomis pokomunistinėmis Vidurio ir Rytų Europos šalimis, politinės paramos bei politinio dalyvavimo lygis Lietuvoje yra labai žemas. Todėl Lietuvoje susiklosčiusį piliečių ir valstybės santykio tipą galima įvardyti kaip politinį susvetimėjimą. Analizuojant politinės paramos veiksnius nustatyta, jog: 1) politinės paramos ryšys su pragyvenimo lygiu ir pasitenkinimu savo socio-ekonomine padėtimi yra menkas ir netiesinis, tačiau parama režimo veikimui tiesiogiai susijusi su subjektyviu Lietuvos ekonominės padėties vertinimu ir režimo politinio veiksmingumo vertinimu; 2 ) individualiu lygmeniu reikšmingiausias paramos režimui veiksnys yra sovietinio laikotarpio patirtis ir jo vertinimas; 3) individo parama valdančiajai partijai nėra reikšmingas paramos režimui veiksnys; 4) socialinis pasitikėjimas teigiamai susijęs su politine parama. Disertacijoje atskleidžiama, jog individo lygmenyje ryšys tarp politinės paramos ir politinio dalyvavimo lygio yra menkas ir netiesinis. [Iš leidinio]

ENThe dissertation aims to evaluate the extent of political alienation in Lithuania and determine its causes. The dissertation develops the concept of political alienation and builds a theoretical model of the relation between the citizens and the state; examines changes in the trends of political support and political engagement in Lithuania and determines the extent of political alienation in the context of post-communist countries; analyses political support factors and the relation between political support and political participation. The study combines qualitative and quantitative research methods. The dissertation shows that, in comparison to Western European and other post-communist Central and Eastern European countries, the level of political support and political participation in Lithuania is very low. Therefore, the current type of relations between the citizens and the state in Lithuania may be called political alienation. The analysis of political support factors showed the following: 1) the relation between political support and the living standards, as well as the satisfaction with one’s own socio-economic situation was insignificant and indirect; however, support for the functioning of the regime was directly related to the subjective assessment of the economic situation in Lithuania and the assessment of the political effectiveness of the regime; 2) the most significant factor of support for the regime on the level of the individual was the experience of the Soviet period and its appraisal; 3) individual support for the governing party was not a significant factor of support for the regime; 4) social trust had positive correlation with political support.

• Civic resources and political exclusion in Lithuania: urban and rural inequalities / Jūratė Imbrasaitė. Socialiniai mokslai. 2006, Nr. 3 (53), p. 17-24.
• Contributions of non-government organisations to rural development in Lithuania / Jūratė Imbrasaitė. Socialiniai mokslai. 2006, Nr. 2 (52), p. 32-38.
• Memory, identity, and citizenship in Lithuania / Neringa Klumbytė. Journal of Baltic studies. 2010, vol. 41, no. 3, p. 295-313.
• Posovietinės Lietuvos politinė anatomija / Ainė Ramonaitė. Vilnius : Versus aureus, 2007. 183 p.