O recepcji prawa w rezolucjach Rady Nieustającej

LTTeisės recepcijos Abiejų Tautų Respublikoje problematika buvo ne kartą aptarta istorinėje teisinėje literatūroje. Mokslinius laimėjimus šioje srityje turėtų papildyti Nuolatinės tarybos rezoliucijų analizė. 1776 m. Nuolatinei tarybai buvo suteiktos galios aiškinti sunkumus keliančias teisės nuostatas. Atlikdamas šią užduotį Teisingumo departamentas rengė rezoliucijas, kurios vėliau buvo priimamos plenariniuose posėdžiuose. Rezoliucijos buvo išduodamos suinteresuotųjų subjektų - jurisdikcijų, įstaigų ir privačių asmenų tiek iš Lenkijos Karalystės, tiek iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės - prašymu. Rezoliucijose buvo keliami įvairūs teismų organizavimo ir kompetencijos, procesinės, privatinės, rečiau baudžiamosios teisės klausimai. Dažniausiai Nuolatinei tarybai buvo užduodami klausimai dėl įstatymų spragų, netikslių, neaiškių Seimo konstitucijų nuostatų bei prieštaravimų tarp galiojančių įstatymų. Kiekvienas kreipimasis buvo išsamiai analizuojamas. Teikiant atsakymus bandyta nesikišti į įstatymų leidybos ir teismų sritį, nes tai buvo aiškiai uždrausta Seimo įstatymuose. Vienas iš klausimų, keliamų Tarybai adresuotuose raštuose, buvo Lenkijos Karalystės teisės recepcija Lietuvoje ir Lietuvos teisės recepcija Lenkijos Karalystės provincijose - reiškinys, žinomas Abiejų Tautų Respublikoje gerokai anksčiau. Pareiškėjai klausė apie galimybę taikyti teisę, galiojančią kaimyninėje žemėje, vaivadijoje ar provincijoje, o dažniausias tokių veiksmų motyvas buvo ieškoti sau palankesnių teisinių sprendimų. Nuolatinė taryba privalėjo atsakyti į kiekvieną paklausimą. Laikydamasi atitinkamos kompetencijos ji turėjo rasti kompromisą tarp teisės nuostatų laikymosi ir kasdien su teisės nuostatomis susiduriančių piliečių postulatų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nuolatinė taryba; Rezoliucijos; Teisės aiškinimas; Teisės recepcija; Lenkijos Karalystės teisė; Lietuvos teisė.

ENThe topics of legal reception in the Polish–Lithuanian Commonwealth have been discussed in the historical legal literature on several occasions. Scientific achievements in this field should be complemented by the analysis of the resolutions of the Permanent Council. In 1776, the Permanent Council was given the power to interpret the legal provisions that cause difficulties. The Justice Department, carrying out this task, drafted resolutions that were subsequently adopted in plenary sessions. The resolutions were issued at the request of interested parties: jurisdictions, institutions and private persons from both the Kingdom of Poland and the Grand Duchy of Lithuania. The resolutions raised various issues of organization and competence of the courts, procedural, private, and less often criminal law. Often the Permanent Council was asked about loopholes in the law, inaccurate, obscure provisions of the constitutions of the Sejm and contradictions between the existing laws. Each application was analysed in detail. Giving the replies one has tried not to interfere in the legislative and judicial field, as this was explicitly prohibited by the laws of the Sejm. One of the issues raised in the letters addressed to the Council was the reception of the law of the Kingdom of Poland in Lithuania and the reception of the Lithuanian law in the provinces of the Kingdom of Poland, a phenomenon known in the Polish–Lithuanian Commonwealth much earlier. The applicants asked about the possibility of applying the law in force in the neighbouring country, region or province, and the most common reason for such actions was to seek more favourable legal solutions. The Permanent Council had to reply to each request. According to the respective competence, the Council had to find a compromise between the compliance with the law and the daily postulates of citizens facing legal provisions.