Коммуникация в городах Великого Княжества Литовского в XVIII в. : (постановка проблемы)

LTStraipsnyje pristatomi tam tikri XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų komunikacijos procesų aspektai. Kalba analizuojama kaip viena pagrindinių to meto miestuose gyvenusių skirtingų etninių ir kalbinių grupių gyventojų komunikacijos priemonių. Pažymima, kad dėl objektyvių veiksnių XVIII a. lietuvių ir baltarusių žemėse socialinės komunikacinės sistemos elementais buvo įvairios kalbos, kurios miestuose koreliavo su tam tikromis viešojo gyvenimo sritimis. Aptarus kalbines komunikacijos priemones, straipsnyje dėmesys sutelkiamas į vidines luomo ir tarpluomines bendravimo formas. Plačiausiai paplitusiomis komunikacijos formomis laikomos vidiniais grupių ryšiais saistomos brolijos ir masonų ložės, taip pat kaukių baliai ir masinės miesto šventės, tokios kaip karaliaus rinkimų iškilmės, ingresai ir pan. Nagrinėjamas erdvinės bendravimo struktūros formavimo ir viešosios komunikacijos orientavimosi procesas. Viešosios miesto erdvės išryškinamos kaip miesto sociumo integraciniai elementai. Straipsnyje taip pat apžvelgiami ir XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestams būdingi etniniai stereotipai. Akcentuodamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų komunikacijos procesų ištyrimo svarbą, autorius atveria kelius galimiems tarpdalykiniams miestų tyrimams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Visuomenės struktūros; Kalbinė komunikacija; Daugiakalbystė; Miestas.

ENThe article presents some aspects of the communication processes of the cities of the Grand Duchy of Lithuania in the 18th century. Language is analysed as one of the main means of communication among residents of different ethnic and linguistic groups who lived in cities of that time. It is noted that due to the objective factors the elements of the social communication system of Lithuania and Belarus in the 18th century were diverse languages that correlated with certain areas of public life in cities. After discussing linguistic communication tools, the article focuses on forms of communication between estates. The most widespread forms of communication are fraternity and Masonic lodges tied by internal group bonds, as well as masked balls and mass city holidays, such as royal election celebrations, ingresses, etc. The article analyses the process of forming spatial communication structure and orientation of public communication. Public urban spaces are highlighted as integrating elements of urban social environment. The article also reviews the ethnic stereotypes typical for the cities of the Grand Duchy of Lithuania in the 18th century. Emphasizing the importance of analysing the processes of urban communication in the Grand Duchy of Lithuania, the author opens the way for possible interdisciplinary urban research.