LTIntensyvūs valstybės valdymo ir teismo institucijų, bajoriškosios savivaldos, miestų raidos tyrimai bei darbai, skirti kultūros transformacijoms, fiziokratiz- mo idėjų sklaidai, filosofinės ir edukacinės minties raidai giliau pažinti, skatina naujai įvertinti XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos istoriją, dėmesį sutelkiant į tris svarbius analizuojamo šimtmečio dėmenis: iššūkius, iškilusius valstybei ir jos visuomenei, laimėjimus, ženklinusius pokyčius Lietuvos kultūros, mokslo, politikos, teisės, valstybės bei socialinėje srityse, ir netektis, susijusias su trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų metu patirtais politiniais, socialiniais, kultūriniais praradimais. Būtent šie trys dėmenys analizuoti keturioliktojoje tarptautinėje XVIII amžiaus tyrėjų konferencijoje, vykusioje Vilniuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, 2015 m. rugsėjo 18 d. Dalis konferencijoje pristatytų pranešimų įgijo straipsnių bei studijų pavidalą ir sudaro į mielojo skaitytojo rankas atiduodamo trečiojo XVIII amžiaus studijų tomo pagrindą. Knygoje publikuojami naujas įžvalgas ir vertinimus atveriantys straipsniai ne tik praturtina mūsų žiniją apie tame šimtmetyje Lenkijos ir Lietuvos valstybei bei jos visuomenei kilusius iššūkius, bet ir pristato planus bei priemones šiems iššūkiams įveikti, atskleidžia reikšmingus laimėjimus tiek sociopolitinėje, tiek ir sociokultūrinėje srityse, leisdami suvokti, kokią netektį 1795 m. patyrė Abiejų Tautų Respublikos visuomenė, netekusi teisės turėti savo valstybę.