LTStraipsnyje 1990 m. kovo 11 d. aktas nagrinėjamas konstitucinės teisės kontekste. Daroma išvada, kad Lietuvos Nepriklausomybė 1990 m. kovo 11 d. atkurta, priėmus keletą steigiamojo pobūdžio konstitucinių teisės aktų, iš kurių svarbiausias yra 1990 m. kovo 11 d. aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Šis aktas yra steigiamasis pirminis konstitucinis aktas, kuris dėl jame įtvirtintų pamatinių konstitucinių vertybių turi būti ne tik įtrauktas į Lietuvos konstitucinių aktų bloką, bet gali būti laikomas nekeičiamu teisės aktu. Kovo 11-osios akto tekste įtvirtintas valstybingumo principas bei konstitucinės vertybės: teisės viešpatavimas ir demokratija gali būti laikomos Lietuvos konstitucionalizmo nekintamomis vertybėmis, nes jos įtvirtintos 1918 m. vasario 16 d. akte, be to, jų įtvirtinimo ar užuomazgų galima rasti kituose Lietuvos moderniuose konstituciniuose aktuose. XX a. pabaigos Lietuvos valstybingumo (nepriklausomybės) atkūrimo modelis, priimant 1990 m Kovo 11-osios aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ ir „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ yra unikalus Vidurio Rytų Europos kontekste, nes priimtas dar 1990 m. pradžioje, yra tiesioginio steigiamojo, konstitucinio teisinio ir restitucinio (atkūriamojo) kontinuiteto pobūdžio, pasižymi teksto glaustumu ir sąsajomis su tarpukario Lietuvos pagrindiniu konstituciniu aktu – 1918 m. vasario 16-osios aktu.Reikšminiai žodžiai: Konstitucija; Nepriklausomybė; Preambulė; Teisės aktas; Valstybės atstatymo aktas; Constitution; Independence; Legal act; Preamble; State restoration act.