2004 m. seimo rinkimai Lietuvoje ir prezidento - Ukrainoje : "strateginės" šalių partnerystės perspektyvos

LT2004 m. prezidento rinkimai Ukrainoje tapo tarptautinės reikšmės įvykiu. Tarptautinė ir lietuviškoji žiniasklaida, neretai supaprastindama Ukrainos vidaus bei užsienio politikos realybę, piršo nuomonę, jog Juščenkai tereikia laimėti rinkimus, ir visos ligtolinės šios šalies santykių su Vakarais (įskaitant ir Lietuvą) problemos iškart išsispręs: Ukraina taps liberalesnė, demokratiškesnė, provakarietiškai nusiteikusi valstybė, gebanti vykdyti būtinas reformas šalies viduje. Šiame straipsnyje analizuojama, kaip Lietuvos ir Ukrainos santykiai gali keistis po 2004 m. prezidento rinkimų Ukrainoje ir Seimo - Lietuvoje. Teigiama, kad galimybės artimiausioje ateityje abiem šalims savo tarpvalstybinius santykius išplėtoti iki „strateginės partnerystės“ yra nedidelės. Pagrindinė to priežastis – daugiausiai struktūrinių, vidinių priežasčių nulemtas Ukrainos delsimas (ar tiesiog nepajėgumas) angažuotis integracijai į ES, realiai, nuosekliai įgyvendinti būtinas reformas, koordinuoti „europeizacijos“ politiką šalies viduje. Kita vertus, straipsnyje teigiama, kad 2004 m. galėtų tapti atskaitos metais Lietuvos ir Ukrainos suartėjime. Tai būtų įmanoma, jeigu ne tik Ukraina, bet ir kita pusė – Lietuva, ES - ištaisytų savo iki tol vykdytos politikos klaidas: tikslingiau perskirstytų turimus resursus, sukurtų paskatas Ukrainai siekti gilesnio bendradarbiavimo su ES. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Seimo rinkimai; Prezidento rinkimai; Ukraina (Ukraine); Politinis bendradarbiavimas; Strateginė partnerystė.

ENThe 2004 presidential elections in Ukraine became an event of international significance. Often oversimplifying the domestic and foreign policy realities of Ukraine, the international and the Lithuanian media suggested that just as soon as Viktor Yushchenko won the elections, all the previous issues in the relations between Ukraine and the West (including Lithuania) would be immediately resolved: Ukraine would become a more liberal and a more democratic pro-Western state, capable of carrying out the necessary domestic reforms. This article analyses the prospects for changes in the relations between Lithuania and Ukraine in the aftermath of the 2004 presidential elections in Ukraine and the parliamentary elections in Lithuania. It argues that it is unlikely that both countries would develop their interstate relations to a “strategic partnership” in the nearest future. The main reason for this is Ukraine’s structurally and domestically conditioned delays in the involvement in (or simply incapacity for) the EU integration, carrying out real and comprehensive reforms, and co-ordinating the policy of “Europeanization” in the country. On the other hand, the article claims that 2004 could become a turning point in the establishment of closer relations between Lithuania and Ukraine. This would become possible if not only Ukraine but also the other side – Lithuania and the EU – corrected the mistakes of their previous policies: redistributed the existing resource more purposefully and created incitements for Ukraine to seek deeper co-operation with the EU.