LTMonografijoje svarstomi teoriniai ir praktiniai literatūros intermedialumo klausimai: kaip besiformuojančios literatūros intermedialumo studijos įprasmina medijos sąvoką, kokiu pagrindu tam tikri teksto aspektai siejami su konkrečia medija, kaip literatūra aktyvuoja su kitomis medijomis siejamus ypatumus ir efektus ir kaip galima analizuoti bei įreikšminti literatūros ir kitų medijų dialogą. Svarstomos problemos aprėpia ir kalbinio teksto vaizdingumo dimensiją, ir jo vizualumo aspektus – įvairias formas, kuriomis jis aktualizuoja skaitytojo(s) regą ir teksto sąveiką su kitomis medijomis. T eorinė knygos dalis pristato naujausių intermedialumo tyrimų analitinę apžvalgą, ryškina esamas teorines ir metodologines spragas ir siūlo įmanomus problemų sprendimus bei analitinius įrankius, kurių galimybes ir ribas iliustruoja antroje knygos dalyje pateikiama tekstų analizė. Įprastinį literatūros ir vizualiųjų menų dialogo analizės objektą poeziją papildo prozos ir dramos kūriniai bei iš dialogo su literatūra atsiradę ir dialogą su ja mezgantys kino (novelės, romano ir scenarijaus ekranizacijų) tekstai. Monografija skirta literatūros, kultūros, kino, dailės bei jų ryšių tyrėjams ir visiems, besidomintiems literatūros vizualumo ir (arba) vaizdingumo klausimais bei įvairiais literatūros dialogo su kitais menais aspektais.Reikšminiai žodžiai: Intermedialumas; Medija; Vaizdingumas; Kinas; Intertekstualumas; Multimedialumas; Ikoniškumas; Hipertekstas; Ekranizacija; Kostas Ostrauskas; Intermediality; Media; Visuality; Cinema; Intertextuality; Multimedia; Iconicity; Hypertext; Kostas Ostrauskas; Imaginativeness.
ENThe monograph discusses theoretical and practical questions of intermediality in literature: how the emerging studies of intermediality of literature give a sense to the concept of media, on what basis certain aspects of the text are related to a specific media, how the literature activates with the peculiarities and effects of other media, and how it is possible to analyse and express the dialogue of literature and other media. The discussed problems include the dimension of the linguistic imagery, and the aspects of its visualization: various forms in which it actualizes the reader's vision and interaction of the text with other media. The theoretical part of the book presents an analytical overview of the latest intermediality research, highlights the existing theoretical and methodological gaps, and offers possible solutions to problems and analytical tools. Their possibilities and limitations are illustrated by the text analysis presented in the second part of the book. The main object of the analysis of literature and dialogues of visual arts (poetry) is supplemented with prose and drama works, as well as the texts of the cinema (novel, romance, and script screening) emerging from dialogue with literature and starting dialogue with it. The monograph is dedicated to researchers of literature, culture, cinema, art and their links, and to anyone interested in issues of literary visualization and/or imagery issues and various aspects of literary dialogue with other arts.