Kariuomenės transformacija XXI amžiuje: Lietuvos atvejis

LTStraipsnio tikslas – atskleisti, kaip besikeičianti tarptautinė aplinka, Lietuvos narystė NATO ir krašto apsaugos sistemos reforma veikia Lietuvos kariuomenės raidą ir kiek pastaroji atitinka bendras NATO šalių kariuomenių raidos tendencijas. Pirmoje dalyje pristatomas Charleso C.Moscoso visuomenės ir kariuomenės transformacijos iš moderniosios į postmoderniąją modelis, kuris taikomas lyginamajai demokratinių Vakarų valstybių ginkluotųjų pajėgų raidos analizei. Joje nagrinėjamos NATO šalių kariuomenių kaitos tendencijos po šaltojo karo ir komunizmo sistemos žlugimo. Antroje straipsnio dalyje Moscoso modelio kintamieji taikomi kaip teorinis pagrindas gvildenant Lietuvos kariuomenės kaitos tendencijas. Taip pat siekiama įvertinti, kiek Lietuvos kariuomenės kaita sutampa su atitinkamais procesais senosiose NATO valstybėse ir kokias problemas jai tenka spręsti tapus NATO nare. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Karinės pajėgos; Grėsmė; Kaita; Žiniasklaida; Ginkluotosios pajėgos; Postmoderni visuomenė; NATO (Šiaurės Atlanto Sutarties organizacija); Lietuvos kariuomenė.

ENThe aim of the article is to reveal how changes of the international environment and Lithuania’s membership in NATO and national defence system reform impacts on development of trends pertaining to development of defence system. The first part introduces the transformational model of society and armed forces from modern to postmodern by Charles C. Moscos, which is applied for comparative analysis of democratic development of armed forces of the West. It analyses trends of changes pertaining to armed forces of NATO states post cold war and fall of the communistic system. The second part of the article provides Moscos model variables as a theoretic basis for analysis of changes of the Lithuanian armed forces. It also aims to assess the extent to which the change of Lithuanian armed forces coincide with respective processes in old NATO states and other problems it faces as a member of NATO.