Aktualisierte Gewalterfahrung : Litauens Geschichtspolitik und Russlands Ukrainekrieg

LTStraipsnyje Lietuvoje vykdomos istorijos politikos nagrinėjimas susiejamas su XXI a. antrojo dešimtmečio pirmosios pusės svarbiomis tarptautinėmis aktualijomis: Lietuvos pirmininkavimu Europos Tarybai 2013 m., o taip pat 2014 m. Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir po to besitęsiančiu kariniu konfliktu Ukrainos rytuose. Valdovų rūmų atstatymas Vilniuje parodomas kaip ilgametės nepriklausomybę 1990 m. atkūrusios Lietuvos politikos rezultatas, siekiant demonstruoti dabartinės Lietuvos ir LDK istorinį genetinį ryšį. Tame kontekste aprašomas ir fontano prie Seimo rūmų pertvarkymas į piramidės formos instaliaciją, kurioje grafiškai pavaizduoti Lietuvos valstybės teritoriniai pasikeitimai nuo XIII a. iki dabarties. Atkreipiamas dėmesys į tam tikrą reikštą skepticizmą dėl Valdovų rūmų autentiškumo, o taip pat dalies baltarusių kritiką dėl vienpusiškai suprantamo Lietuvos kartografinio vaizdavimo prie Seimo rūmų. Daug vietos skiriama istorijos politikos problemoms, susijusioms su Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupaciniais laikotarpiais Lietuvoje. Holokausto traktavimo problema parodoma per Rūtos Vanagaitės knygos "Mūsiškiai" sukeltą skandalą ir memorialinės lentos Jonui Noreikai atidengimo faktą. Dalyvavęs pokario antisovietiniame pasipriešinime J. Noreika straipsnyje parodomas, kaip prisidėję prie masinių žydų žudynių vokiečių okupacijos metais, o tai kelia nemažai kontroversijų. Sovietmečio skulptūrų nukėlimas nuo Žaliojo tilto Vilniuje savo ruožtu rodo, kad nesutarimų akmenį iš viešosios erdvės fiziškai pašalinti lengviau nei realiai spręsti savo santykio su praeitimi problemas.Reikšminiai žodžiai: Holokaustas; Istorija; Istorinė atmintis; Karas; Lietuvos ir Ukrainos santykiai; Politika; Ukraina (Ukraine); Užsienio politika; Žydų genocidas; Foreign policy; Historical memory; History; Holocaust; Lithuania; Lithuania–Ukraine relations; Politics; War; Rusija (Russia).