Tradicinės kultūros poslinkiai. Dainos XX–XXI a. didmiestyje

LTTiriama šiuolaikinė mieste gyvuojanti tradicinė kultūra, aiškinamasi, kaip ji prisitaikė prie naujų sąlygų. Per pastarąjį šimtmetį tradicinė kultūra labai pasikeitė: kitados kaimo bendruomenių saugotą sakytinę tradiciją ėmė puoselėti miesto kultūrinės bendrijos. Tačiau tai nebuvo vien nuolatinė, nežymi kaita – XX a. įvyko keletas ryškių kultūros poslinkių. Straipsnio tikslas – sugretinti urbanistinius, visuomeninius ir kultūros pokyčius ir nustatyti, kuriais laikotarpiais tradicinė kultūra labiausiai transformavosi, atsirado įvairių naujadarų. Tyrime taikomi aprašomasis, lyginamasis ir interpretacinis metodai. Autorės nuomone, XX a. pradžioje, septintajame ir dešimtajame dešimtmečiais įvykę tradicinės kultūros poslinkiai ir ne tokie žymūs pokyčiai lėmė, kad liaudies dainos, anksčiau susijusios su žemdirbystės papročiais, ėmė skambėti miesto šventėse, įvairiuose renginiuose. Šiuolaikiniame didmiestyje jos sklinda iš garsiakalbių bei mirga ekranuose, stebina savitu atlikimu, naujomis interpretacijomis, įspūdžiui sukurti pasitelktomis šiuolaikinėmis technologijomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Folklorizmas; Kultūros poslinkiai; Postmodernizmas; Urbanizacija; Šiuolaikinis folkloras; Contemporary folklore; Cultural shifts; Folklorism; Postmodernis; Postmodernism; Urbanization.