Muzikavimas atlaiduose, arba Barokas XX–XXI amžiuje

LTStraipsnyje siekiama apžvelgti muzikavimo Katalikų bažnyčios šventėse raidą: nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės krikšto iki šių dienų. Su krikščionybės įvedimu Lietuvoje greitai prigijusi atlaidų tradicija iš Vakarų Europos atsinešė ir savo papročius bei muzikinio apipavidalinimo kultūrą. Darbo tikslas – parodyti, kaip renesanso ir baroko laikotarpio prestižiniai pučiamieji ir mušamieji muzikos instrumentai, karaliavę valdovo rūmuose, didikų dvaruose ir kariuomenėje, buvo naudojami atlaiduose, procesijose, maldininkų kelionėse, apvaikštant Kryžiaus kelią. Iškilmingas muzikavimas turėjo pabrėžti žmonių skiriamą garbę ir šlovę Dievui kaip Karalių Karaliui. Pasitelkus istorinį ir etnologinį lauko tyrimų metodus, gilinamasi į šitokio muzikavimo variniais pučiamaisiais instrumentais reikšmę vienuose svarbiausių Lietuvoje – Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose, atskleidžiama baroko muzikinės tradicijos tąsa ir muzikantų vaidmuo XX–XXI a. žemaičių liaudiškojo pamaldumo papročiuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atlaidai; Barokas; Būgnai-katilai; Dūdų orkestrai / ansambliai; Pučiamieji ir mušamieji muzikos instrumentai; Žemaičių kalvarijos kalnai; Baroque; Baroque wind instruments and percussion musical instruments; Brass bands; Brass orchestras / ensembles; Church Feasts; Drum boilers; For release; Kettledrums; Samogitian calvarian hills (kalnai); Stations of the Cross At the Samogitian Calvary'; Wind and percussion instruments.