LTStraipsnyje nagrinėjamos sovietų pastangos, 1940 m. okupavus Lietuvą, pakeisti jos visuomenės interpretacinį kontekstą - didįjį pasakojimą apie praeitį, dabartį ir ateitį, nusistovėjusias vertybių sistemas, tradicines religinių postulatų konsteliacijas. Taip Lietuva susidūrė su 6 iššūkiais: senojo elito sunaikinimas ir išstūmimas iš viešojo gyvenimo arba perauklėjimas; naujojo, Maskvai paklusnaus „elito“ formavimas, dalinai išsaugant regioninę specifiką; baimės ir tarpusavio nepasitikėjimo atmosferos kūrimas, siekiant sugriauti visuomenę tiek vertikaliai, tiek horizontaliai; tradicinio interpretacinio konteksto struktūrų (mokykla, bažnyčia, visuomeninės organizacijos) laužymas, deformavimas arba keitimas naujais institutais; tradicinio interpretacinio konteksto palaikymui būtinos idėjų cirkuliacijos panaikinimas, visuomenės fizine, intelektualinė bei emocinė izoliacija; tradicinio interpretacinio konteksto kaita naujų modelių diegimu, naudojant bauginimo, įtikėjimo ir melavimo taktiką. Teigiama, kad ne visus savo tikslus Maskvai pavyko įgyvendinti. Tai įrodė 1990 m. įvykiai. Deja, yra išlikusių sovietizmo (baimė, tarpusavio nepasitikėjimas ir kt.) elementų. Konstatuojama, kad sovietams labiau sekėsi griauti visuomenės interpretacinį kontekstą viešosiose erdvėse, tuo tarpu privačios erdvės lauke priežiūros ir prievartos mechanizmų veikimas ne visada duodavo laukiamus rezultatus. Šie poveikio bei atoveiksmio procesai šiuolaikinėje Lietuvos istoriografijoje dar nėra pilnai atskleisti, todėl daugeliu atveju tenka tik fiksuoti problemas ir kelti klausimus.Reikšminiai žodžiai: Interpretacinis kontekstas; Lietuvos visuomenė; Okupacija; SSRS; Sovietinis interpretacinis kontekstas; Sovietinė sistema; Sovietizacija; Tradicinis interpretacinis kontekstas; Visuomenė; Interpretative context; Lithuanian society; Occupation; Society; Soviet interpretative context; Soviet system; Sovietization; Traditional interpretative context; USSR.