Lietuvos visuomenė ir kariuomenė 1939-1940 m.: pamokos likusiems Folkvange

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje iškelta problema, jog daugelyje Lietuvos istorijos tyrimų apie tarpukario laikotarpį vyrauja neadekvatūs apibendrinimai, kariuomenės tyrimuose stinga lyginamojo požiūrio, todėl šis tyrimas laikomas nesiekė padaryti jokių galutinių išvadų, o jo tikslu tapo bandymas nubrėžti keletą gairių ir išryškinti problemines, polemiškas ir tolesnių tyrimų reikalaujančias istoriografijos sritis. Pastebėta, jog etalonu tampa patriotinis naratyvas apie tarpukario Lietuvą ir jos kariuomenę, dėl ko sudaromas modernios valstybės su modernia kariuomene ir sparčiai modernėjančia sostine Kaunu įvaizdis. Nepaisant to, teigiama, jog sveikatos apsaugos lygis, prastas išsilavinimas ir mažas miestiečių skaičius darė Lietuvą agrarine valstybe, o tokio tipo valstybės, remiantis Pirmojo pasaulinio karo patirtimi, karinių konfliktų metu krisdavo ir žlugdavo itin greitai. Mažas valstybės plotas reikalauja sparčios mobilizacijos, o išlaikyti kariuomenę mobilizuotą reikėjo daug lėšų, kas prisidėdavo prie valstybės kryčio į chaosą. Kita vertus, aiškinama, jog Lietuvoje netgi nebuvo sukurta teisinė bazė pradėti mobilizaciją karinio konflikto atveju. Daroma prielaida, jog prezidento Antano Smetonos ir tautininkų partijos sukurtas autoritarinis režimas ir jo lemta centralizacija, pataikavimo kultūra, nepasitikėjimas, socialinio kapitalo trūkumas buvo pagrindinės spartesnės valstybės ir kariuomenės modernizacijos kliūtys. Apibendrinant padaryta įžvalga, jog Lietuvos valstybė aptariamuoju laikotarpiu neįgyvendino nė elementariausių karinių pasirengimų atremti agresiją.Reikšminiai žodžiai: Kariuomenė; Lietuvos kariuomenė 1939–1940 m. Baltijos valstybės; Lietuvos visuomenė 1939–1940 m.; Patriotizmas; Visuomenė; Baltic States; Lithuania; Lithuanian military in 1939–1940; Lithuanian society in 1939–1940; Patriotism; Society; The army.