LTStraipsnyje nagrinėjamos naujos Lietuvos užsienio politikos gairės po šalies įstojimo į NATO ir ES. Teigiama, kad pasiekusi du esminius užsienio politikos tikslus Lietuva nepasirinko pasyvios žaidėjos vaidmens, o išsikėlė ambicingą tikslą tapti regiono lydere. Atkreipiamas dėmesys, jog naujoji užsienio politikos doktrina nesulaukė aktyvaus ar kritiško visuomenės, akademinės bendruomenės, politikų dėmesio, nes iš esmės tik pratęsė „Vilniaus dešimtuko“ idėjos įgyvendinimą. Autorius atkreipia dėmesį į kliūtis ir grėsmes, su kuriomis gali susidurti Lietuva, siekdama tapti regiono lydere. Pirma, naujoji Lietuvos užsienio politika yra ne tiek radikaliai nauja politika, kiek aktyvios politikos tęstinumas aukštesniu lygmeniu. Antra, pagrindinė naujosios politikos sėkmės sąlyga yra tvirta strateginė partnerystė su Lenkija. Trečia, didžiausi pavojai aktyvios politikos vykdymui bei tapimui regiono lydere glūdi Lietuvos išorėje: ar naujos ES rytinės kaimynės yra pasirengusios pritarti tokiam Lietuvos užsienio politikos kursui.Reikšminiai žodžiai: Užsienio politika; NATO (Šiaurės Atlanto Sutarties organizacija); Lietuvos užsienio politika; Europos Sąjunga (European Union).
ENThe article examines the guidelines of Lithuania’s new foreign policy after the country’s entry into NATO and the EU. It states that having accomplished two essential foreign policy goals, Lithuania did not choose to stay passive but set an ambitious goal of becoming the leader of the region. Also noted is the fact that the new foreign policy doctrine did not receive any active or critical response from the society, academic community, and politicians, since it merely carried on the implementation of the idea of the “Top-ten of Vilnius.” The author highlights the obstacles and threats which Lithuania might encounter in its attempt to become a regional leader. First, Lithuania’s new foreign policy is more of the continuation of active politics on a higher level rather than a radically new policy. Second, the main condition for the new policy’s success lies in a strong strategic partnership with Poland. Third, the greatest threats to the implementation of the active policy and to becoming a regional leader are found in Lithuania’s exterior: are the new eastern neighbours of the EU ready to approve of such a course in Lithuanian foreign policy?.