Dalios Urnevičiūtės romano "Leona" analizė : prasmės, atsiveriančios kultūrinės psichoanalizės kontekste

LTLiteratūros kritikai yra pripažinę, kad Dalia Urnevičiūtė (1932-2002) yra skirtingus teminius motyvus lyginant su jos rašytojų bendraamžių kartos atstovais plėtojusi literatūros kūrėja. Pagal tai, kas vaizduojama jos prozoje, neabejotinai gali būti laikoma viena iš įdomiausių XX a. pabaigos lietuvių rašytojų. Yra išleista beveik dvi dešimtys jos poezijos, prozos, dramaturgijos knygų, kurios kūryba aprėpė kelių žanrų sritis. Šiuo metu literatūroje visais atžvilgiais dominuojant romano žanrui, esant leidybiniams poreikiams, iš naujo atrandama Urnevičiūtės proza, bėgant laikui, ji vertinama vis palankiau. 2009 m. leidyklos „Versus aureus“ buvo pakartotinai išleistas jos romanas „Leona“, tai trečioji publikacija per šiek tiek daugiau nei du dešimtmečius (pirmą kartą romanas publikuotas žurnale „Pergalė“ 1987 m.). Toks pernelyg daug interpretacijų nesusilaukęs kūrinys kaip „Leoną“ (nė viena iš interpretacijų dar nėra tarsi „prilipusi“ prie jo, ribodama kitokių įžvalgų galimybę) yra kaip tik tinkamas, norint pamėginti taikyti analizėje psichoanalitinės kultūrinės interpretacijos principus.Romano siužetas, veikėjos, teminiai motyvai apibrėžia minėtame kontekste galimą analizės lauką: galima sutelkti dėmesį į tokius psichoanalizės ir analitinės psichologijos metodų pagrindžiamus aspektus, kaip kolektyvinės sąmonės ir pasąmonės poveikis individo psichikai; mažos moterų bendruomenės, kurią sudaro keturių kartų moterys, „matriarchato“ savimonės reiškimasis destrukcijos apimtoje sovietinėje visuomenėje; animus ir animos archetipų svarba individo tapatybei formuojantis krizės sąlygomis. Galima tikėtis, kad šio literatūros kūrinio analizė patvirtins, jog psichoanalitinės literatūros analizės metodas yra itin tinkamas, jeigu kūryba yra akivaizdžiai pagrįsta autobiografine medžiaga ir autoriui (-ei) pavyksta meninėmis priemonėmis adekvačiai atspindėti savojo meto kolektyvinės sąmonės ir realybės procesus lemiančios pasąmonės vyksmus. Tikėtina, kad plečiant tyrimo aprėptį ir panaudojant kultūrinės psichoanalizės patirtis, XX a. lietuvių proza atrodytų reikšmingesnė europiniame kontekste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Animus ir anima archetipai; Kolektyvinė sąmonė ir pasąmonė; Kultūrinė psichoanalizė; Literatūra; Psichoanalizė; XX a. lietuvių romanas, psichoanalizė, kultūrinė psichoanalizė, kolektyvinė sąmonė ir pasąmonė, animus ir anima archetipai; XX a. romanas; 20th century novel; Animus ir anima archetypes; Collective consciousness and unconsciousness; Consciousness and Unconsciousness, Animus and Anima Archetypes; Cultural psychoanalysis; Lithuanian 20th Century Novel, Psychoanalysis, Cultural Psychoanalysis, Collective; Lithuanian literature; Psychoanalysis.