Kalbos archajinio paveldo iškrovos Lietuvių poezijoje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kalbos archajinio paveldo iškrovos Lietuvių poezijoje
Alternative Title:
Archaic language heritage charges in Lithuanian poetry
In the Book:
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje, remiantis psichoanalizės (C. G. Jung) ir lingvistikos (G. Yule, M. Ivič) teorijomis, daroma prielaida, jog poezijoje gali atsiskleisti kalbos archajinis paveldas (emocinis, muzikinis, leksinis lygmenys) ir keliamas tikslas pažvelgti į lietuvių poezijos tekstus (tyrimo objektas) kaip kūrybinės pasąmonės archeologijos saugyklas. Retrospektyviai ištyrus lietuvių poezijos raidą, konstatuojamos emocinės ekspresinės kilmės kalbos archajinio paveldo raiškos (jaustukai) silpnėjimo tendencijos poezijos tekstuose. Atsižvelgus į „pūtikų“ ir „kanklininkų“ kultūros paveldo Lietuvoje etnomuzikologuos teoriją (R. Apanavičius), siūloma šių melodijų raiškos ieškoti lietuvių poezijoje. Šis tyrimo rakursas atskleidžia trumpų kapotinių eilučių - Rytų ir Šiaurės Lietuvos - ir tęstinių pasakojamųjų tonacijų - Pietų ir Vakarų Lietuvos - poezijos tradicijas, galimai sietinas su archeologinėmis Vakarų ir Rytų baltų kultūromis. Pasitelkus indoeuropiečių mitologines (J. Puhvel) ir Šiaurės Europos kalbų lingvistines (J. Lyons) paraleles, įvardijamos lietuvių poezijoje vartojamų archajinių žodžių (asai, skliautas, grynas, vaiskus, blausus) šiaurietiškojo Europos leksinio paveldo etimologijos tikimybės. Atlikto lietuvių poezijos aspektinio tyrimo rezultatai patvirtintų baltų genčių bei lietuvių tautos, jos kalbos ir pasaulėjautos susidarymo kaip kelių kultūrų vietinės sanklodos archeologinę koncepciją (A. Girininkas), o postprocesinės archeologijos (I. Hodder) idėjos skatintų tęsti literatūros archeologijos gelminius tyrimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archajinė leksika; Kalbos archajinis paveldas; Kalbos archajinis paveldas, literatūros tekstai-pasąmonės archeologijos saugyklos, emocinis ekspresinis kalbos paveldas-jaustukai, „pūtikų" ir „kanklininkų“ kultūros, poezijos melodija, archajinė leksika, literatūros archeologija; Komparatyvistika; Literatūra; Literatūros archeologija; Poezijos melodija; And Expressive Language Heritage - Interjections, "Blower" and "Kanklės Player" Cultures, Melody of Poetry, Archaic Lexicon, Literature Archaeology; Archaic Language Heritage, Literature Texts - Unconscious Archaeology Vaults, Emotional; Archaic language heritage, iterature archaeology; Archaic lexicon; Comparativistics; Lithuanian literature; Melody of poetry.

ENIn the article, an assumption, based on the psychoanalysis (C. G. Jung) and linguistic (G. Yule, M. Ivič) theories, is made that poetry can reveal archaic language heritage (emotional, musical, lexical levels), and the goal is to look at Lithuanian poetry texts as creative unconscious archaeology vaults. Exploring the evolution of Lithuanian poetry in retrospect, it is discovered that archaic language heritage expressions of emotional and expressive origins (interjections) have been decreasing in poetry texts. Taking notice of the "blower" and "kanklės player" cultural heritage of Lithuania ethnomusicology theory (R. Apanavičius), it is suggested to look for expressions of these melodies in Lithuanian poetry. This approach to the research reveals short, choppy lines (Eastern and North Lithuania) and continuous narrative tones (South and Western Lithuania) in poetry traditions, possibly related to archaeological Western and Eastern Baltic cultures. Using the parallels between Indo-European mythological (J. Puhvel) and North European languages linguistic (J. Lyons), possible Northern etymology roots of several archaic words (ašai, skliautas, grynas, vaiskus, blausus) that are used in Lithuanian poetry is tracked. The results of the researched aspectual sections of Lithuanian poetry confirm the archaeological conception that the Baltic tribes and Lithuanian nation and language forming as a local layered structure of several cultures (A. Girininkas), and ideas of post-process archaeology (I. Hodder) create new assumptions to continue the in-depth research of literature archaeology. [From the publication]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/64621
Updated:
2020-04-30 14:05:00
Metrics:
Views: 22
Export: