Psichoanalizė ir filosofijos pabaiga

LTStraipsnyje Martino Heideggerio paskelbta „filosofijos pabaigos“ situacija nagrinėjama Freudo psichoanalizės ir Derrida diffėrance požiūriu. Tyrinėjimo pradžios taškas yra nejaukumo sąvoka, kurią Freudas analizuoja studijoje „Das Unheimliche“. Pasak Freudo, nejaukumo jausmas gali būti išgyventas tada, kai žmogus susitinka savo antrininką (der Doppelgänger). Tokių susitikimų situacijose šis jausmas kyla iš to, kad čia patiriamas gyvenimo ir mirties ambivalentiškumas. Panašų ambivalentiškumą galima aptikti ir tada, kai turime reikalą su Derrida minima differance, kuri yra ne žodis ir ne sąvoka, bet greičiau tam tikras performatyvas. Šiuo aktu sukuriama situacija, kurioje pasireiškia pa-aiškinimo ir iš-aiškinimo kaip dviejų skirtingų prasmės aptikimo strategijų ambivalentiškumas, kylantis iš to, kad prasmė aptinkama tekste, t. y. medijoje, kuri yra nei gyva, nei mirusi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "diffėrance"; Derrida, Jacquesas; Filosofijos pabaiga; Freudas, Sigmundas; Heideggeris, Martinas; Jacques Derrida; Martinas Heideggeris; Psichoanalizė; Sigmundas Freudas; Tekstas; Šliogeris, Arvydas; "diffirance"; Derrida; Derrida, Jacques; End of philosophy; Freud; Freud, Sigmund; Heidegger; Heidegger, Martin; Psychoanalysis; Text; The End Of Philosophy; Šliogeris, Arvydas.

ENThe article deals with the situation of the "end of philosophy" proclaimed by Martin Heidegger. This situation is investigated from the point of view both of Freudian psychoanalysis and Derridian differance. The point of departure of the investigation is the concept of uncanny analized by Freud in his essay "Das Unheimliche". According to Freud the feeling of uncanny can be experienced by the meeting with the ghostly double of a living person (der Doppelgänger). In such meeting the feeling of uncanny arose from the experience of ambiguity of life and death. The similar ambiguity one can observe in Derridian differance which is neither a word nor a concept but rather the performative act creating the Situation in which one can trace the ambiguity of ex-plication and im-plication as the two different strategies of the tracing of meaning in the medium of text which is neither alive nor dead. [From the publication]