Nacių okupuotos Lietuvos dailė kaip kasdienybės istorijos šaltinis

LTAnalizuojant Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje sukurtus dailės kūrinius straipsnyje mėginama atskleisti, kiek naudingas dailės kūrinys kaip istorijos šaltinis, parodyti, kad jis suteikia unikalios, iš kitų šaltinių negaunamos informacijos. Laikomasi nuostatos, kad dailės kūriniai nėra vien nebylūs „praeities pėdsakai“ - tinkamai prakalbinti, jie patys gali nemažai pasakyti apie praeitį, taip pat padeda įvertinti kitų šaltinių - tekstų, fotografijų, filmų, spaudos iliustracijų - informaciją apie istorinę tikrovę. Straipsnio autorės dėmesio centre - istorikų darbuose beveik nenagrinėta nacių okupacijos metų Lietuvos kasdienybės istorija. Ji padeda įvertinti ir kasdienybės ribas pranokstančios, bet ją veikusios specifinės karo tikrovės (civilių teroro, valstybingumo naikinimo) refleksiją. Remiamasi nacionalinės dailės istorijos diskurse įsitvirtinusiais artefaktais, taip pat iki šiol neviešintais ar beveik neviešintais lietuvių, lenkų, žydų dailininkų dailės kūriniais, lyginamąja kitų okupuotų Europos šalių vizualine medžiaga. Tyrimas užbaigiamas išvada, kad išplėtojus Antrojo pasaulinio karo metų kasdienybės istorijos tyrimus, pasipildytų dailėtyrininkų disponuojama medžiaga ir dailės kūriniai sėkmingiau atsivertų ir kaip istorinės tikrovės dokumentas, ir kaip praeitį sudabartinanti medija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atvaizdas; Dailė; Getas; Istorija; Kasdienybė; Nacių okupacija; Natiurmortas; Ostlandas; Portretas; Trauma; Art; Everyday life; History; Image; Lithuania; Memory; Nazi occupation; Ostland; Portrait; Representation; Still life; Trauma; Visual evidence; World War II.

ENThe article examines the works of art that were created in Lithuania during the years of World War II but not necessarily made public at that time. The research has sought to encompass works that express contemporaries’ authentic thoughts, experiences, and moods, along with changes in lifestyle or environment that were provoked by the war. With the aim of reconstructing as thoroughly as possible the everyday life that is captured in the artworks, the discussion not only focuses on what the artists depicted and how, but it also attempts to discern what aspects of wartime daily life they tried to hide or ignore, or, in other words, what the artists did not represent and why. Alongside paintings and sculptures by Lithuanian artists that are well established in the discourse of Lithuanian art history, the examples of art by Lithuanians and Poles, not included in that discourse until now, are discussed. The works of Jewish artists are also examined, taking the view that Lithuania’s wartime art also comprises what was created in captivity-in the ghetto, jails, and concentration camps. The scarcity of sources documenting the daily life in Nazi-occupied Lithuania was one of the reasons that encouraged the author to examine the World War II - era works of art as sources of that epochs history or, more precisely, as the evidence of its everyday life.The research was based on the notion that the works of art can give a clearer and more colorful shape to the images evoked by texts and photographs. This brief foray into the twentieth-century Lithuanian art history in search of the pictorial evidence of the occupation produces an evident conclusion: for a broader interpretation of art themes and motifs, more research into the history of everyday life is required. Topics that have been avoided in the art raise questions about the general historical memory of the occupation and the war or better put, about its deformations and the causes of these deformations. It is also obvious that the research on the reflections of daily life in wartime images gives an additional perspective to the historical and theoretical issues of visibility and the politics of knowledge. This can be made into an intriguing theme of fostering the memory of war. [From the publication]

• Menotyra / Arts
• Istorija / History