LTKnygos skyriuje tyrinėjami švietimo decentralizacijos procesai ir jų raida Lietuvoje. Tyrimo tikslas – aptarti teorines ir praktines Lietuvoje vykdytos švietimo decentralizacijos reformos problemas. Darbe analizuojama decentralizacijos strategija ir tikslai, proceso teikiamos galimybės ir grėsmės. Pirma, atliekama teorinė analizė, atskleidžiami įvairūs decentralizacijos procesų aspektai. Antra, atliekamas kokybinis tyrimas, pasitelkiant empirinę medžiagą. Tiriamųjų informatorių grupę sudarė bendrojo lavinimo mokyklų vadovai ir jų padėjėjai, švietimo politikos formuotojai, mokslininkai, švietimo valdymo institucijų atstovai ir mokyklų tarybų nariai. Tyrimas atliktas taikant individualaus ir grupinio interviu metodą. Švietimo valdymo teorijų analizė atskleidžia, kad decentralizacija yra daugialypis reiškinys, kurį įvairūs autoriai supranta skirtingai. Švietimo decentralizacijos proceso tyrimas atskleidžia, kad sklandžios reformos esminiai veiksniai: mokyklos vadovo kompetencija, mokyklos bendruomenės įsitraukimas ir dalyvavimas, taip pat tarpusavio pasitikėjimas. Modelių įvairovė rodo, kad universalaus mokyklų autonomijos modelio nėra. Kokybinis tyrimas atskleidžia, kad svarbiausios efektyvaus mokyklų savarankiškumo sąlygos: nacionalinės politikos nuoseklumas, lyderio kompetencija, laipsniškas savivaldos augimas, bendruomenės branda ir parama mokykloms. Daroma išvada, kad mokyklos valdymo funkcijos turėtų būti vykdomos derinant centralizacijos ir decentralizacijos principus.Reikšminiai žodžiai: Decentralizacija; Decentralizacija, švietimas, švietimo vadyba; Mokykla; Švietimo valdymas; Decentralization; Decentralization, education, education management; Education management; The school.