Apie simbolinę poemos "Metai" ir kelių jos įvaizdžių prasmę
LTKristijono Donelaičio „Metai“ analizuojami dviem požiūriais: gilinamasi į krikščioniškąjį aspektą, lyginant su Šventuoju Raštu ir bendraeuropiniu metų laikų, sezonų suvokimu, jų vaizdavimu. Taip pat tyrinėjami archajinio lietuvių tikėjimo atšvaitai lietuvių liaudies papročiuose, kuriuos perteikė autorius. Atskleidžiama „gaidžio garbinimo“, minimo vestuvių aprašyme, prasmė, ji siejama su senuoju aukojimo ritualu ir jo apeiginiais veiksmais, išlikusiais XVIII a. Rytprūsių lietuvių papročiuose. Pagrindžiamas Donelaičio duomenų, pateiktų apie senąjį lietuvių kultą (stabai pririšami prie medžių), autentiškumas. Straipsnis skiriamas atminti bendradarbę Nastaziją Keršytę (1948–2016), kuri gilinosi į Donelaičio gyvenimą ir kūrybą, rengė ekspoziciją jo muziejuje Tolminkiemyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "Metai"; Aukojimas; Krikščionybė; Kristijonas Donelaitis; Lietuvių dievai; Literatūra; Papročių; Papročių sezoniškumas; Poema; Psalmės; Sezoniškumas; "Christianity"; "The Year"; Ancient sacrifices; Christianity; Kristijonas Donelaitis; Lithuanian gods; Lithuanian literature; Poem; Psalm; Seasonality of the customs.
ENThe article concludes that the Bible (especially the Book of Psalms and the stories about the creation of the world) was one of the main sources of inspiration for Kristijonas Donelaitis, an Evangelical priest, in his creation of the poem the “Year”. The author as specific model for the poem used Psalm 104. The poet was guided by its goal, content and images: to glorify God by naming His marvellous works, the established order on the Earth demonstrated by the regularity of seasons of the year, also vegetation, animals and people subordinated to it. He was also guided by the Christian tradition of depicting the seasons prevailing in Europe since the Early Ages of Christianity. Donelaitis adapted and expanded this imagery by depicting nature and its local specific elements. [From the publication]
