Lietuvybė sovietmečiu: kultūrinis priešinimasis tarybinimui
LTLietuvybė tampa vis aktualesnė problema. Tai susiję ne tik su nacionalinio tapatumo menkėjimu dėl didžiulės emigracijos ir įvairių valstybingumą silpninančių globalizacijos veiksnių, bet ir su Europos Sąjungoje įsivyravusia politine nuostata marginalizuoti nacionalinius klausimus kaip potencialią nacionalizmo grėsmę, skatinti nacionalinių kultūrų skaidymąsi į etnokultūrinių ir sociokultūrinių darinių įvairovę ir tos įvairovės susisaistymą transnacionaliniame kultūriniame tinkle. Todėl norint aiškintis dabartinę lietuvybės būseną būtina atsigręžti į netolimą sovietinę praeitį ir suvokti, kaip ir kokią pavyko išsaugoti lietuvybę. Straipsnyje aptariami esminiai sovietinės nacionalinimo politikos bruožai, iškeliamas pamatinis kultūros veikimo tikslingumas – stiprinti bendruomeninį tapatumą, gvildenami lietuvybės kaitos ir priešinimosi sovietinimui veiksniai. Svarbiausiais veiksniais lietuvybei išsaugoti ir puoselėti laikomi šie: Kauno lietuvių bendruomenės ir tarpukario urbanistinio istorinio paveldo išlikimas, 7 dešimtmečio pradžioje išsivystęs urbanistinis senamiesčių atkūrimo judėjimas, Dainų šventės ir Poezijos pavasariai. Iškeliami ir gvildenami esminiai šių veiksnių bruožai, jų poveikis kultūros atminčiai ir bendram kultūros sistemos veikimui. Tvirtinama, kad nacionalinio išsivadavimo iš sovietinės okupacijos proveržis patvirtino gyvybingą ir veiksmingą lietuvybę buvus išsaugotą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dainų šventė; Kauno bendruomenė; Kultūra; Kultūrinė atmintis; Lietuvybė; Poezijos pavasaris; Urbanistinis architektūrinis paveldas; Community; Cultural memory; Culture; Kaunas community; Lithuanian; Lithuanity; Poetry Spring festival; Song Festival; Urban architectural heritage.
ENLithuanity is becoming a significant problem. This is due not only to a weakening of national identity under massive emigration and a presure of various factors of globalization to reduce the state powers, but also to the political squalor of European Union to marginalize national issues as a potential threat of nationalism and to recompose national cultures into the transnational web of ethno-cultural and socio-cultural diversity. Therefore, in order to clarify the current status of Lithuanity it is necessary to look into the near Soviet past and understand how was it possible to preserve the Lithuanian identity and what kind of it. The article discusses the essential features of the Soviet policy of denationalization, denotes a fundamental expediency of the functioning of culture – to strengthen community’s identity, and examines the factors inducing the change and also resistance of Lithuanity against Sovietization. The most important factors that helped to keep and nurture Lithuanity are these: the survival of Kaunas’ Lithuanian community and the inter-war urban historical heritage, the movement to restore old towns beginning in early sixties, Song Festival and Poetry Spring festival. The author exposes and examines the key features of these factors and their impact on the cultural memory and the operation of overall system of culture. It is alleged that the national liberation breakthrough from the Soviet occupation confirmed that Lithuanity remained viable and outlived the Sovietization. [From the publication]
