Kristijonas Donelaitis ir priešnuodis prieš apokalipsę : apie išgyvenimo hermeneutiką „nedorybės paslapties“ (2 Tes 2, 7) epochoje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kristijonas Donelaitis ir priešnuodis prieš apokalipsę: apie išgyvenimo hermeneutiką „nedorybės paslapties“ (2 Tes 2, 7) epochoje
Alternative Title:
Kristijonas Donelaitis and the antidote to the apocalypse: on the issue of the hermeneutic of survival in the era of “the mystery of lawlessness” (2 Thess. 2: 7)
Authors:
Gilmanov, Wladimir
In the Book:
Kristijono Donelaičio reikšmės / sudarė Mikas Vaicekauskas. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. P. 506-524
Subject Category:
LT
Kristijonas Donelaitis; Filosofija / Philosophy; Krikščionybė. Teologija / Christianity. Theology; Lietuvių literatūra / Lithuanian literature; Literatūros teorija ir kritika / Literary science and criticism; Ugdymas. Pedagogika / Education. Pedagogy; Poezija / Poetry; Švietimo epocha / Enlightenment.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje siekiama aktualizuoti Kristijono Donelaičio „terapinį idealą“ pasaulyje, daugelio jo amžininkų nuomone, sergančiame mirtina liga. Donelaičio poemoje Metai atskleistas pasaulio gydymo idealas yra pagrįstas dviejų pedagogikų sinteze - krikščioniškame mokyme atspindėtos ir natūralioje gamtoje išreikštos Dievo pedagogikos. Siekdamas idealo, Donelaičio genijus paverčia mažytį lietuvių kaimelį Tolminkiemį į unikalią pasaulio pedagogikos vietą, neišsemiamos vilties mikrokosmą. Šios vilties energija veiksminga ir šiandienėje situacijoje, kai, daugelio mąstytojų nuomone, antropologinė krizė grasina virsti antropologine katastrofa. Be to, kristocentrinės natūrtcologijos diskurse Donelaitis išlieka reikšmingas dabarčiai ne tik socialine ir psichologine prasme, bet ir gamtamoksline, nes jo teologinės pažiūros yra izomorfiškos kai kurioms šiuolaikinėms kosmologinėms ir kvantinės fizikos teorijoms, visų pirma besiremiančioms „dialogo filosofija“ ir stipriu „antropiniu principu“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "Metai"; Apokalipsė; Apšvieta; Epinis žanras; Gamta; Hermeneutika; Išganymas; Krikščionybė; Kristijonas Donelaitis; Literatūra; Pedagogika; Poema; "The Seasons"; Apocalypse; Christianity; Enlightenment; Epic genre; Hermeneutics; Kristijonas Donelaitis; Lithuanian literature; Nature; Pedagogy; Poem; Salvation.

ENIn his life and writings Kristijonas Donelaitis maintained the highest “therapeutic” ideal of Christian faith. He knew that the world was ill because of its sinful fall; however, realising that the metaphysical, moral and physical illness was worsening, he sought to heal it. It was this “therapeutic” ideal of Donelaitis that turned the little village of Tolminkiemis into a unique topos of special “world education” and the incomparable microcosm of hope. These energies of hope are effective in today’s situation of a sharpening anthropological crisis, which is threatening to become an “anthropological catastrophe”. In his epic poem Metai Donelaitis creates a technology of “healing the world” on the basis of the synthesis of two educational systems: God’s education as derived from Christian teachings, and God’s education as derived from nature. In this synthesis of a therapeutic Christocentric idea and pantheistic essences, the ideal of Christian hermeticism and the unity of the world can be recognized, which is reminiscent of the ontology of epic poetry. This is the ontology of the “eternal return”, which constantly revives the hope of attaining “all-encompassing genius” capable of healing ontological wounds and cosmological rifts, understandably, at the price of one’s own life, for “the mystery of lawlessness is already at work. Only he who now restrains it will do so until he is out of the way” (2 Thess. 2, 7). [From the publication]

Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/64541
Updated:
2019-06-20 21:41:46
Metrics:
Views: 20
Export:
Download