Lietuvių kunigų patriotinė veikla pokario Italijoje

LTStraipsnyje analizuojama Lietuvių kunigų patriotinė veikla pokario Italijoje. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, geležinė uždanga atskyrė Lietuvą nuo likusio civilizuoto pasaulio. Pokario Italijoje kone vieninteliais svariais Lietuvos balsais tapo tie negausūs lietuvių inteligentai, dažniau kunigai, kurie liko šioje šalyje, norėdami išvengti okupacinio režimo ir galimų represijų. Dalis šių kunigų susitelkė 1946 m. Romoje įkurtoje Šv. Kazimiero kolegijoje, kuriai vadovavo prelatas Ladas Tulaba. Straipsnyje aptariama Vinco Mincevičiaus, Pauliaus Rabikausko ir Tasio Ermino veikla. Vincas Mincevičius ilgus metus vadovavo 1952 m. spalį įkurtai Italijos lietuvių bendruomenei, leido biuletenį, supažindinantį su Italijoje mažai žinoma okupuotos Lietuvos padėtimi ir informuojantį apie lietuvių išeivijos patriotinę veiklą, vertė į italų kalbą pogrindinės „Lietuvių katalikų bažnyčios kronikos“ tekstus ir kitus kūrinius. Taip pat rėmė visus Lietuvos labui dirbančius žmones, pavyzdžiui, Zenoną Ivinskį, domėjosi istorija, rūpinosi, kad Vatikano bazilikos požemiuose būtų įrengta lietuvių koplyčia. Jėzuitas Paulius Rabikauskas daug nuveikė Lietuvos katalikų mokslo akademijos labui ir pasižymėjo kaip Lietuvos istorijos tyrėjas ir žymus profesorius. Tasius Ereminas palaikė aktyvius ryšius su Domodosolos lietuvių bendruomene, 1977 m. iniciavo ir pradėjo skaityti lietuvių kalbos kursą Milano universitete – pirmąkart nuo karo pabaigos ši kalba suskambo Italijos aukštosios mokyklos auditorijoje.Reikšminiai žodžiai: Italija (Italy); Lietuvių kunigai; Paulius Rabikauskas; Paulius Rabikauskas (1920–1998); Tasius Ereminas; Tasius Ereminas (1915–2002); Vincas Mincevičius; Vincas Mincevičius (1915–1992); Italy; Lithuanian priests; Paulius Rabikauskas; Paulius Rabikauskas (1920–1998); Tasius Ereminas; Tasius Ereminas (1915–2002); Vincas Mincevičius; Vincas Mincevičius (1915–1992).