Lietuva Džuzepės Madzinio Europoje

LTEuropietiškoji Džuzepės Madzinio (Giuseppe Mazzini, 1805–1872) doktrina buvo grįsta respublikoniškos Europos sukūrimu, tautų solidarumo principo įtvirtinimu ir karo kaip tarptautinių ginčų sprendimo priemonės smerkimu. Tik taip Europos tautos būtų galėjusios žengti aukštesnės civilizacijos ir pažangos keliu, suvokdamos būtinybę visuotinį gėrį iškelti aukščiau už bet kokį pavienį interesą. Tokiais principais buvo grįstas politinis Dž. Madzinio Europos projektas. Straipsnyje siekiama atskleisti, kokį vaidmenį ir kokią funkciją Europos projekte respublikonas skyrė Lietuvai. Dž. Madzinis pasmerkė imperialistinę carų politiką ir brutalią Lietuvos teritorijos aneksiją, įvykdytą po 1795 m. Jis Lietuvą laikė esmine savo politinio Europos projekto grandimi, tačiau tam pirmiausia Lietuva turėjo atgauti nepriklausomybę, o jos tauta išsivaduoti iš pradžių morališkai, paskui ir politiškai. Italų patriotas atkreipė dėmesį į 1830–1831 m. Lenkijoje ir Lietuvoje vykusius neramumus, kurie, jo manymu, įrodė tų tautų valią pačioms spręsti savo likimą. Dž. Madzinis analizavo lenkų ir lietuvių sukilimo žlugimą ir pabrėžė, kad kaip tik pasikliovimo lietuvių tautos galiomis stoka buvo lemiama to pralaimėjimo priežastis. Neabejodamas lietuvių tautos pajėgumu išsikovoti visišką laisvo apsisprendimo teisę, Dž. Madzinis įrašė Lietuvą į savo politinį Europos projektų, regėdamas Lietuvos teritorijos strateginę svarbą. Jo Europos projektas buvo grįstas broliškos ir demokratinės Europos vizija – jokia tauta nebuvo palikta užjos ribų.