Gaetano Martinelio libretas „Everardas II - Lietuvos karalius“ (1782) : literatūriniai šaltiniai ir istorinės libreto potekstės

LT1782 m. liepos 5 d. karališkuose Kelušo rūmuose netoli Lisabonos vyko itališkos operos „Everardas II – Lietuvos karalius“ premjera. Muziką operai sukūrė iškilus to meto Portugalijos kompozitorius Žuau dė Souza Karvalju (Joäo de Sousa Carvalho, 1745–1798), o libretą parašė italas Gaetanas Martinelis (Gaetano Martinelli, apie 1745–1802). G. Martinelio biografija panaši į daugelio XVIII a. italų menininkų, kurių gyvenimas ir kūryba siejosi su Europos dvaruose populiariu itališkosios operos žanru. Straipsnyje tyrinėjamas G. Martinelio kūrybinio kelio epizodas, kuris nulėmė jo sprendimą vienai iš savo muzikinių dramų rinktis su Lietuva susijusį siužetą. Aiškinantis šio sumanymo savitumą ir jį inspiravusias priežastis nagrinėjamas tekstas (literatūrinė libreto specifika) ir kontekstas (istorinės to meto aktualijos). Apibendrinime teigiama, kad G. Martinelio operos veiksmo vietos išskirtinumas nurodo siekį papildyti tradicinę klasicizmo paradigmą naujais motyvais. Įtraukdamas geografinę naujovę, operos siužetą ir personažų santykius G. Martinelis dėlioja pagal klasicistinį pavyzdį, nukeliantį anapus istorijos ir perteikiantį dvaro visuomenės vertybes. Motyvų istorinis sukonkretinimas, užuominų paieškos ir skaitymas tarp eilučių tenka pačiam suvokėjui. Klasicizmo estetika turi paralelę socialinės aplinkos plotmėje. G. Martinelio libretas yra įdomus, kad ir netiesioginis, Lietuvos valstybingumo tradicijos atspindys, jos priklausymo kultūrinei Europos dvarų erdvei paliudijimas.Reikšminiai žodžiai: Apostolo Zeno; Gaetano Martinelli; Istorinis kontekstas; Joao de Sousa Carvalho; Libretas; Metafora; Opera; Pietro Metastasio; 18 amžius; Apostolo Zeno; Context of history; Gaetano Martinelli; Joao de Sousa Carvalho; Libretto; Metaphor; Opera; Pietro Metastasio; XVIII a.