Nuo Romos iki Baltijos jūros: įmantriojo stiliaus muzikiniai maršrutai

LTXVII a. pr. Milano vargonininkas Džovanis Paolas Čima (Giovanni Paolo Cima) sukūrė gana komplikuotą enigmatiškąjį kanoną keturiems balsams. Iš Dž. P. Čimos parašytos vienintelės melodinės linijos turėjo būti išgaunami kiti trys balsai, vadovaujantis muzikiniu kanonų principu, kai viena ar kelios imitacijos seka įkandin viena kitos ir sudaro harmoningą visumą. Deja, šiame kūrinyje įprastiniai bandymai dėlioti muzikinę seką baigiasi šaižiais disonansais. Enigmos sprendimas pasiekiamas tik taikant įmantrųjį muzikos perskaitymo būdą. Šifruotą žinią išsiaiškinti galima tik taikant tam tikrą raktą. Muzikinis enigmatiškųjų kanonų menas daug kuo primena kriptografiją. Lietuvių liaudies tradicijoje esama nuostabių polifoninių giesmių, vadinamų sutartinėmis. Jos daugiausia grįstos struktūriniu kanonų metodu. Straipsnyje aptariamas kanono menas, suprantamas kaip įmantrus kontrapunkto praktikos demonstravimas. XV ir XVI a. sandūroje nukeliavęs nuo Flandrijos į Italiją, XVII a. pirmoje pusėje jis iškeliavo iš Italijos ir pasiekė Baltijos krantus. Straipsnyje analizuojami Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio kapelmeisterio Marko Skakio (Marco Scacchi) kanonui skirti traktatai. M. Skakis svarbesniais laikė ne simbolines kanonų potekstes, o didaktinius tikslus, kurių siekdamas pasitelkė neįtikėtinų technikos išmanymų. Jis atitolo nuo simboliškosios kanono tradicijos ir pradėjo žengti tuo mokslinių muzikinių tyrinėjimų keliu, kurio kulminacija po šimtmečio buvo įstabioji J. S. Bacho kūryba.Reikšminiai žodžiai: Canones nonnulli; Cribrum musicum; Kanonas; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Marco Schacchi; Markas Skakis; XVI-XVII a. italų muzika; 17th-18th centuries Italian music; Canon; Canones nonnulli; Cribrum musicum; Lithuania; Marco Scacchi; Marco Schacchi.