Jonas Boretis XIX a. pradžios Vilniuje : profesinė raiška ir asmeninis gyvenimas

LTStraipsnyje analizuojama italo Jono Borečio (Johann Boretti) biografija ir veikla XIX a. pradžios Vilniuje. Kartu su broliu Juozapu 1791 ir 1792 m. Vilniuje remontavo pranciškonų bažnyčią ir vienuolyną, 1798 m. kartu su kitais mūrininkais rekonstravo Vilniaus rotušės laikrodžio bokštą, 1801-1804 m. remontavo ir restauravo Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, 1824 m. rekonstravo Šv. Jonų bažnyčios pietinį fasadą ir kt. Dėl užsakymų trūkumo imdavosi ir smulkesnių darbų – namų remonto, mūrinių tvorų statybos ir pan. Boretis taip pat darbavosi ir kituose miestuose – Kaune, Troškūnuose, Dabraulianuose (Gardino apskrityje). Vilniaus Paplaujos priemiestyje įsigijęs žemės sklypą pasistatė plytinę ir čerpių deginimo krosnį. Lieka neaiškūs Borečio santykiai su Vilniaus mūrininkų cechu, tikėtina, kad kurį laiką galėjo formaliai jam priklausyti, bet meistras ėjo sudėtingesniu „laisvo meistro“ keliu. Boretis sudėtingomis ūkinės konjunktūros sąlygomis realizavo save kaip statybos darbų rangovas ir mūro darbų meistras, gebantis skaityti architektų sudarytus brėžinius. Mažiau žinoma apie Borečio asmeninį gyvenimą – vedė penkis kartus, turėjo septynis vaikus, pasistatė gyvenamąjį namą Paplaujos priemiestyje, sulaukė 80 metų ir 1853 m. balandžio 24 d. palaidotas Bernardinų kapinėse. Boretis davė pradžią statybininkų dinastijai ir sėkmingai įsiliejo į Vilniaus miestiečių luomą papildydamas jį naujomis patirtimis.Reikšminiai žodžiai: Jonas Boretis; Statybos meistras; Vilnius; Building craftsman; Johann Boretti; Vilnius.