LTXVI a. antroje pusėje lenkų ir lietuvių santykiai nebuvo visiškai sklandūs. Nors Lenkija ir Lietuva 1569 m. sudarė bendrą valstybę, išliko skirtingos lenkų ir lietuvių tapatybės bei tam tikra jų priešprieša. Tačiau to meto Europoje pastebimas religinis pakilimas sudarė prielaidas glaudesniems kultūriniams įvairių tautų ryšiams, o įvairūs intelektualai buvo savotiški kultūrų tarpininkai. Jiems galima priskirti ir Lenkijoje gimusį kardinolą Stanislovą Hozijų (1504–1579), kurio veikla artino Lietuvos, Lenkijos ir Italijos katalikus. Šiame straipsnyje remiantis šaltiniais ir literatūra tiriama Hozijaus veikla. Jis gyveno tuo metu, kai Lenkija išgyveno religinį pakilimą, paskatintą valdovo Žygimanto Augusto tolerantiškos politikos protestantų atžvilgiu. Tarp Italijos kontrreformatų tokia šio valdovo laikysena buvo vertinama nevienareikšmiškai. Paskutiniaisiais savo gyvenimo dešimtmečiais dirbdamas Romos popiežiaus kurijoje Hozijus pasižymėjo kaip kovotojas už katalikybę, stengėsi paveikti Lenkijos karaliaus nuomonę religiniais klausimais jam dedikuotuose veikaluose. Laikui bėgant Romoje susiformavo Hozijaus pagalbininkų ir bendradarbių ratas, padėjęs jam siekti bažnytinės karjeros. Remdamasis šiais žmonėmis Hozijus taip pat siekė gerinti lenkų padėtį Romos mieste. Čia jis fundavo Šv. Stanislovo bažnyčią, kuri buvo skirta iš Lenkijos ir Lietuvos į Romą atvykusiems katalikams. Ilgesniam laikui šiame mieste apsistoję lenkai ir lietuviai Šv. Stanislovo bažnyčios dėka galėjo atsispirti protestantiškajai erezijai, per katalikybę atrasti juos jungiančius kultūrinius saitus.Reikšminiai žodžiai: Hozijus, Stanislovas; Italija (Italy); Kardinolas; Katalikų Bažnyčia; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Roma; Romos katalikų bažnyčia; Sakralinis menas; Stanislovas Hozijus; Cardinal; Catholic Church; Hosius, Stanislaus; Italy; Roman Catholic Church; Rome; Sacred art; Stanislaus Hosius.