LTViduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje paplito įvairūs fiktyvūs istoriniai pasakojimai, kuriais šio žemyno valstybių valdantieji elitai siekė pagrįsti savo kilmę. Tarp populiariausių kilmės aiškinimo modelių buvo kilmė iš Trojos, Romos, Sarmatijos, Aleksandro Makedoniečio karžygių. Lietuvos valdantysis elitas nuo XVI a. pradžios ėmė propaguoti lietuvių kilmės iš romėnų teoriją. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kodėl Lietuvos valdančiojo elito savimonėje įsitvirtino būtent ši kilmės teorija, kokios buvo prielaidos šiai teorijai susiformuoti ir kokią reikšmę ji įgijo. Daugiausia remiamasi naratyviniais šaltiniais – Lietuvos metraščiais, kronikomis. Galima konstatuoti, kad Roma kaip lietuvių kilmės vieta pasirinkta dėl politinių motyvų. Šventosios Romos imperatorius ir Romos popiežius buvo universalios galios, į kurias lygiuojantis buvo galima sėkmingai pagrįsti savo valstybės ir jos valdovų bei didikų statusą dabartyje. Lietuvių kilmės iš romėnų teorija ėmė formuotis kaip tik tuo metu, kai padažnėjo Lietuvos didikų kelionės į Romą, kai įtakingiausi didikai iš Šventosios Romos imperatoriaus gavo reikšmingus titulus. Ši teorija XVI a. ne tik padėjo paaiškinti Lietuvos valdovų ir didikų giminių kilmę, bet ir sudarė prielaidas skirtingų bajorijos sluoksnių integracijai politinėje lietuvių tautoje, taip pat sustiprinant visos valstybės pamatus. Platesniame Europos šalių kontekste, romėniška kilmės teorija padėjo lietuvių didikams atrasti savo vietą žemyno kilmingųjų giminių tarpe.Reikšminiai žodžiai: Albertas Goštautas; Kilmės teorija; Legenda; Lietuvių kilmės iš romėnų legenda; Lietuvos istorija; Lietuvos metraščiai; Metraščiai; Motiejus Strijkovskis (Maciej Stryjkowski); Romėnai; Strijkovskis; Albertas Goštautas (Albertus Gastoldus, Olbrecht Gasztold); Chronicles; Legend; Legend of the Roman origin of Lithuanians; Lithuanian chronicles; Lithuanian history; Motiejus Strijkovskis (Maciej Stryjkowski); Romans; Stryjkowski; Theory of origin.