Atsiminti ar užmiršti 1863-1864 m. sukilimą: keli tyrimo klausimai, interpretacijos siūlymai ir kontekstai

LTDabar bandome geriau suprasti 1863-1864 m. sukilimo atminimo Lenkijoje fenomeną - vis dar „gyvos“ atminties, keliančios atkaklius ginčus dėl 150 metų senumo įvykių, fenomeną. Pirmiausia paklauskime, kodėl ir kokia prasme ši atmintis tebėra „gyva“? Remdamiesi audringai besiplėtojančiomis pastarųjų dešimtmečių atminties studijomis, ypač Jano Assmanno klasifikacija, galėtume teigti, kad 1863-1864 m. sukilimas jau peržengė mūsų komunikacinės atminties ribas ir visiškai persikėlė į šaltos, laiko atvėsintos kultūrinės atminties lauką. Pirmąją - komunikacinę - formuoja mūsų pačių biografinė patirtis, gyvųjų atsiminimai, ne daugiau kaip 3-4 šeimos kartų 80-100 metų senumo pasakojimai. Kita - kultūrinė, jeigu tik paliko pėdsakų kultūroje, prisimenama per šventes, apeigas, įtvirtinta simboliuose, ją „aptarnauja“ „parengti tradicijos mokytojai“ (kunigai, mokytojai, muziejininkai...) - gali apimti net ir tūkstančių metų senumo įvykius. [Iš teksto, p. 187]Reikšminiai žodžiai: Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Interpretacijos; Istorinė atmintis; Kolektyvinė atmintis; Kontekstai; Tyrimo klausimai; 1863-1864 uprising; Collective memory; Contexts; Historical memory; Interpretations; January Uprising; Research questions.