Fotografai 1863-1864 m. sukilime Lietuvoje

LTFotografiją ir 1863–1864 m. sukilimą Lietuvoje sieja bent keli aspektai. Išlikusios nuotraukos gali suteikti nemažai papildomos informacijos apie sukilimo dalyvius ir rėmėjus. Kita vertus, kai kurie fotografai patys prisidėjo prie sukilimo. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, koks buvo fotografų vaidmuo 1863–1864 m. sukilime, koks buvo fotografijos ir sukilimo santykis. Remiamasi Lietuvos, Lenkijos ir Prancūzijos saugyklose saugomomis nuotraukomis, archyvine medžiaga, spausdintais šaltiniais. Iki XIX a. devintojo dešimtmečio fotografų galimybės fiksuoti įvykius buvo menkos, kadangi technika tuo metu dar buvo palyginus primityvi. 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje nuotraukų nebuvo padaryta ne tik dėl šios priežasties, bet ir dėl to, kad įamžinti sukilimo vaizdus nebuvo poreikio. Tačiau žinomi keli atvejai, kuomet buvo padarytos sukilėlių ar prieš juos kovojusių Rusijos karininkų nuotraukos. Prieš prasidedant sukilimui, 1861–1862 m. laikotarpiu, patriotizmą skatino iš Varšuvos į Lietuvą siunčiamos fotografijos, įamžinusios pasipriešinimo carinei valdžiai apraiškas. Tai katalikų bažnyčias nuo valdžios persekiojimo saugojusių, taip pat draudžiamus tautinius rūbus dėvėjusių asmenų nuotraukos. Dalis jų vėliau tapo sukilėliais. Sukilime dalyvavo Vilniaus fotografai A. Bonoldis, A. Sveikovskis, A. Korzonas, J. Levickis, taip pat fotografai iš įvairių kitų Lietuvos vietų. Fotografų buvo įvairiose sukilimo grandyse: politinėje raudonųjų vadovybėje, tarp sukilėlių būrių vadų, eilinių kovotojų ir būrių rėmėjų. Daugelis jų žuvo mūšiuose arba buvo represuoti carinės valdžios.Reikšminiai žodžiai: Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Fotografai; Fotografija; 1863-1864 uprising; January Uprising; Photograph; Photographers; Photography.