Kalinauskas ir 1863-1864 m. sukilimo tikslai

LTBaltarusijos „kultūrinės atminties“ (Jan Assmann) erdvėje gana dažnas terminas „Kosto Kalinausko sukilimas“, kuris vartojamas kaip Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje 1863-1864 m. vykusio sukilimo sinonimas. Nors šis terminas neatitinka istorinės tikrovės, jis taip plačiai vartojamas daugiausia dėl to, kad K. Kalinauskas tebėra viena populiariausių Baltarusijos istorinių asmenybių. Žymus publicistas Sergejus Dubovecas pavadino Kalinauską „tautiniu herojumi numeris vienas“. Daug įtakos tam turėjo ir Kalinausko pažiūrų bei nuostatų populiarinimas, daugiausia dėmesį telkiant į jo konfliktus su „baltaisiais“ ir sukilimo vadais iš Varšuvos. Pavyzdžiui, žymus istorikas Michailas Bičius 1993 m. teigė, jog būtent Kalinausko ir jo bendraminčių dėka XIX a. baltarusių judėjime atsirado „politinis dėmuo, Lietuvos-Baltarusijos valstybinio savarankiškumo idėja“1. Istorikas kreipė dėmesį į tai, kad Kalinauskas suvokė baltarusių etnosą kaip „valstietišką“ ir todėl neatsiejo „tautinio klausimo nuo agrarinio“. Be to, jo nuomone, svarbesniu buvo laikomas kaip tik pastarasis. Tyrinėtojas Aliaksejus Kauka buvo įsitikinęs, kad būtent Kalinauskas pirmas suformulavo baltarusiškus (o Kalinausko žodžiais tariant - „lietuviškus“) reikalavimus, kurie buvo įgarsinti „bendrame lenkiškame“ nacionaliniame judėjime, taip pat ir idėją apie Lietuvos-Baltarusijos valstybės savarankiškumą demokratinėje sąjungoje su Lenkija ir Rusija. [Iš teksto, p. 69]Reikšminiai žodžiai: Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Baltarusių tautinė idėja; Konstantinas Kalinauskas; Kostas Kalinauskas; Lietuvos ir Baltarusijos valstybė; Sukilėliai; Belarus national idea; January Uprising; Konstanty Kalinowski; Kostas Kalinauskas; Rebels; State of Lithuania and Belorussia.