LTTarp nebaigtų ir todėl visuomenei dažniausiai nežinomų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos kūrinių yra ir trijų vėlyvųjų kūrinių orkestrui eskizai, kuriuos galima aptikti rankraštyje Čm-16. Nepaisant jų neužbaigtumo, šie trys stambūs kūriniai buvo parašyti po simfoninės poemos „Jūra“ (1907) ir tai rodo kompozitoriaus ketinimą transponuoti keletą anksčiau fortepijonui ir chorui sukurtų kūrinių j orkestrinę formą ir išvystyti anksčiau nebaigtus orkestrinius eskizus. Šiame straipsnyje pateikiami keli įžanginiai pastebėjimai, susiję su šių tekstų problemomis ir su „neužbaigtumu“ Čiurlionio kūriniuose. Skirtingi „neužbaigtumo“ tipai leidžia paaiškinti tam tikrus Čiurlionio nebaigtų kūrinių bruožus, taip pat permąstyti visiškai užbaigto meno kūrinio sąvoką bei tokio kūrinio santykį su Čiurlionio kūrybinės veiklos koncepcija ir pačia kūryba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "Dies irae"; "Lietuviška pastoralinė simfonija" muzikinis eskizas; "Pasaulio sutvėrimas"; Dies irae; Liaudies dainos; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Muzikinis eskizas; Orkestriniai kūriniai; Preliudas; Simfonija; Simfoninė poema; Dies Irae; Folk song; M.K.Ciurlionis; Musical sketch; Orchestral work; Orchestral works; Prelude; Symphonic poem; Symphony.
ENThe three orchestral works conceived by Čiurlionis between March 1907 and February 1910 are characterized by a relevant presence of previously composed works and attest to an extensive commitment he was forced to leave unaccomplished. They appear remarkably significant for their formal and orchestral conception and seem to reveal aspects of Čiurlionis’ late musical thinking, the extent of which is not commonly acknowledged by the public. This paper aims to develop some introductory considerations on the will of the author and on the text of these works. [From the publication]