LTStraipsnyje lyginamuoju aspektu analizuojama dviejų XX a. modernėjančios dailės atstovų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Mstislavo Dobužinskio tapyba. Pasitelkiant platų istorinį, kultūrinį kontekstą ir rašytinį šių dailininkų bei amžininkų palikimą aptariamos jų kūrybos ištakos, sąsajos su įvairiomis dailės tradicijomis, meno sąjūdžiais, įtakos, individualaus stiliaus tapsmo ypatumai, vaizdinių sistemos, pagrindiniai dailės siužetai, temos, motyvai. Kita vertus, išryškinamas šių menininkų kūrybinių siekių universalumas, meninės saviraiškos formų originalumas, jautrus reagavimas į naujausius modernios meninės sąmonės pokyčius, sąsajų tarp tapybinės ir muzikinės raiškos formų ieškojimas. Ypatingas dėmesys skiriamas jų tapybos sąsajoms su įvairiomis neoromantinėmis (simbolizmas, art nouveau) ir modernistinio meno kryptimis. Čiurlionis ir Dobužinskis čia iškyla kaip universalistai daugeliu šio žodžio prasmių: vaizdinga gyvenimiškų įspūdžių raiška, imlumu įtakoms, intelektualinių siekių ir asmenybės kūrybinės raiškos formų įvairiapusiškumu, nenoru apsiriboti viena siaura meninės raiškos sritimi, metodu, meno rūšimi, kryptimi. Šie dailininkai vertinami kaip vienos ryškiausių ir intelektualiausių XX a. pradžios modernėjančios Lietuvos dailės figūrų, palikusių gilų rėžį mūsų dailės istorijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: A. Benua; Kūryba; Lietuvos tapyba; M. Dobužinskis; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Menų sąveika; Modernizmas; Neoromantizmas; Simbolizmas; Stilius; Tapatumas; Tautinis; Tautinis tapatumas; „Meno pasaulis“; A. Benois; Creation; Identity; Interaction; Interplay between arts; Lithuanian fine arts; M . K. Čiurlionis, M. Dobuzhinsky, Lithuanian; M. Dobuzhinsky; M. K. Čiurlionis; Mir Iskusstva; Modernism; National; National identity; Neo-romanticism; Painting; Style; Symbolism.
ENIn this paper the main attention is given to comparative analysis of the uniqueness of the painting style of two of our own coryphaei of the transitional period from symbolist poetry to modernist expression - Čiurlionis and Dobuzhinsky. Revealed is the universality of their creative strives, as well as originality of artistic expression forms, their sensitive reaction to novel changes in modern artistic consciousness that makes them European-level artists. Concisely discussed are links of their oeuvre with various neo-romantic (Symbolism, Art Nouveau) and modernist directions of art, highlighted are connections of their aesthetic ideal and creation with previously existing painting traditions of Western and Eastern nations. Developing pan-musical aesthetic ideas of neo-romantics and symbolists, it is precisely in music that these two original artists see the insatiable vision of painting. I would like to remind that the subtle sense of musicality in fine art is one of the substantial reasons for the affinity between Dobuzhinsky and Čiurlionis.The expansion of the settled interpretation fields of their oeuvre helps to better understand the deep creative inspiration streams associated with the spread of neo-romantic aesthetics, as well as base creative principles and particularities of visual system. The author of the paper considers Čiurlionis and Dobuzhinsky to be universalists in many meanings of this word: in their vivid expression of true-life impressions, susceptibility to influences, versatility of intellectual strives and forms of personality’s creative expression, the reluctance to confine themselves within one narrow form of artistic expression, method, form, or direction of art. Exceptional attention in the paper is given to aesthetic convictions of these artists, their interest in various aspects of humanitarian culture, life, and artistic creation. Disassociating from many other creative activity fields, the paper presents detailed analysis of the main particularities of these artists’ expression in the first decade of the twentieth century in the field of painting. [From the publication]