LTŠiandien naujai iškyla klausimas, kiek žmonių tapatybė yra susijusi su vieta ir kiek ji identifikuojama kaip globalios erdvės dalis? Atmintin įstrigę klasikiniai Clifordo Geertzo žodžiai, kviečiantys tyrinėtoją „matyti erdvę per simbolių ekraną“ nedavė ramybės dar sykį susimąstyti ir panagrinėti, kas šiandien išskiria žmonių tapatybes ir kultūrą. 2005 m. vasaros pabaigoje Punske, Seinuose, ir Suvalkuose atlikti etnografiniai lauko tyrimai man priminė neseniai skaitytą, bet jau seniai parašytą Pierre Bourdieu straipsnį apie namus. Šio darbo tikslas yra atskleisti, ką etnografinės detalės mums gali pasakyti apie žmones, tapatybes, jų priklausomybę nuo vietovėje paplitusios kalbos, požiūrio į giminystę, į šeimos tradicijas ir kultūros paveldą. Tyrinėjant Punsko ir Seinų krašto žmonių kultūrą akivaizdu, kad šioje nedidelėje teritorijoje žmonių tapatybės turi vietinių bruožų. Punsko miestelio problemos skiriasi nuo Seinų gyventojų problemų. Savitai gyvena ūkininkai. Jų kasdienio gyvenimo uždarumas ir stabilumas palaiko tvirtai įsišaknijusias pažiūras ir nuostatas. Tokiu būdu kuriami stereotipai apie žmonių tapatybių ypatumus priklauso nuo istorinių aplinkybių ir situacijų vietovėje. Lietuvių kultūrą šiuose miesteliuose ypač įtakoja šeima, lietuviška mokykla, bažnyčia. Nepaprastai svarbios išlieka vietinių valdžios institucijų pastangos ir sugebėjimai palaikyti, organizuoti šiuo metu beklestintį susidomėjimą kultūra, saviveikla. Iš tų pačių vietovių kilę žmonės su didžiule energija kitiems perduoda savo pagarbą kultūrai ir tarsi uždega gražius lietuviškosios kultūros ženklus, kad šie būtų gerai toli matomi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tapatybė; Tradicijos; Mentalitetas; Punskas; Seinai; Identity; Traditions; Mentality.
ENToday the question arises to what degree human identity is connected with the locus, and to what extent it is identified as a part of global space? Clifford Geertz’s renowned classical request to the scholar to watch space through the screen of symbols made me explore what distinguishes human identities and cultures today. Ethnographic field studies carried out in 2005 in Punskas, Seinai and Suvalkai reminded me of an article on the concept of home that was written long time ago by Pierre Bourdieu. The present article seeks to find out what ethnographic details can tell us about people, identities, dependence on the vernacular, attitude towards kinship, family traditions, and cultural heritage. The research of the culture in Punskas and Seinai regions evidenced that the identities of people in this small territory had local characteristics. The problems of Punskas Borough differ from those encountered by the residents of Seinai. The farmers are doing quite differently. The closeness and stability of their everyday life situations nourish deeply-rooted views and beautiful ethnic attitudes. Created stereotypes about the peculiarities of human identities depend on historical circumstances in that area. Lithuanian culture in these towns is highly influenced by the family, Lithuanian schools and church. The efforts of local authorities to retain the flourishing interest in culture are especially important. People originating from the same environment cherish their culture, handing it down to other people and building beautiful landmarks of Lithuanian culture seen from a distance.