Pranciškonų (konventualų) ordino įsitvirtinimas Lietuvoje XV a.: Vilniaus pavyzdys
LTNepaisant plačiai istoriografijoje įsiskverbusios prieštaringos klišės, straipsnyje tvirtinama, kad Lietuvos evangelizacija iki Reformacijos turėjo savotiškai stiprią dinamiką bent tose vietose, kur buvo nors menkiausia oficiali valdžia, ir dažnas Mažvydo pasmerktas “pagoniškas paprotys” buvo katalikiškos krikščionybės reiškinys. Šermenys organizuotos krikščionių brolijų, mirusiems aukojo krikščionys. Vilniuje tokią praktiką skatindavo pranciškonai. Nors 15 a. Lietuvoje vakarų apeigų krikščionybė buvo dar nevisiškai subrendusi, ir jai, savaime suprantama, truko ilgesnių praeities tradicijų, nėra pagrindų ją laikyti atsilikusia. Per 15 a. pranciškonai sustiprino savo materialinę bazę tiek Vilniuje, tiek jo apylinkėse, ypač į rytus bei pietus nuo miesto – Ribiškėse, Nemėžyje, Medile, Merkinėje, Rukainiuose, Jašiūnuose bei visu pirma, Kenoje. Lentelėje rodoma, pagal 15-16 a. rankraščių duomenis, kur ir kokį vienuoliai įsigijo turtą. Sužinome iš tų pačių dovanų aktų, rašytų pačiame vienuolyne, kad pas pranciškonus lankėsi įvairių tautybių žmonės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Krikščionybė; Vienuolijos; Vienuoliai; Pranciškonai; Vilnius; Religiniai ordinai.
ENDespite great historical controversies, the article attempts to show that evangelisation in Lithuania before the Reformation movement was strong, at least in those places where official powers were the weakest. So much condemned by Mažvydas ‘pagan rites’ often resembled to Catholic ones. Burial rites were carried out and Holy Mass to the deceased was held by Christians. Such practises were promoted by Franciscan brothers in Vilnius. Even though the western Christian tradition in the fifteenth century was not yet completely entrenched in Lithuania and of course, it lacked some older traditions from the past, there is no ground to consider it old-fashioned. In the fifteenth century, Franciscan brothers increased their possessions in Vilnius and its environs, especially eastwards and southwards of the town - in Ribiškės, Nemėžis, Medilė, Merkinė, Rukainiai, Jašiūnai and first of all, in Kena. Based on the manuscript data of the fifteen-sixteen centuries, the table presents where and what kind of property the monks acquired then. The gift certificates written in the monastery show that people of various nationalities used to visit the monastery.
- Ankstyvosios šv. Onos kulto apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje / Lijana Birškytė Klimienė. Menotyra. 2013, t. 20, Nr. 1, p. 1-19.
- Najstarsze pastoralia obrządku łacińskiego w księgozbiorach litewskich (XV - pocz. XVI wieku). Stan i perspektywy badań kodykologicznych i analitycznych / Krzysztof Bracha. Ženklai, simboliai, prasmės : Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimai pagalbinių istorijos mokslų aspektu / sudarytojos Rūta Čapaitė, Gitana Zujienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. P. 75-104.
- Rankraštinė knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pradžioje - XVI a. viduryje : sklaidos ir funkcionavimo sąlygos / Rima Cicėnienė. Knygotyra. 2009, t. 53, p. 7-37.
- Šv. Antano Paduviečio gyvenimas ir darbai Vilniaus pranciškonų bažnyčios skliauto tapyboje / Gabija Surdokaitė-Vitienė. Excellentia virtutum: šventieji Lietuvos kultūroje / sudarytoja Asta Giniūnienė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019. P. 67-104.
- Роль немецкого города в Вильнюсе во второй половине XIV в / Ирма Каплунайте. Ukraina Lithuanica : студії з історії Великого князівства Литовського. 2017, 4, p. 125-145.
