LTStraipsnyje išaiškinta, kad XVI a. septinto dešimtmečio Lucko pilies seniūno knygos geriausiai reprezentuoja ne magnatų kunigaikščių, bet pavieto bajorų teisinę sąmonę. Teismo knygų kalbai būdinga 1529 m. Lietuvos Statuto ir didžiojo kunigaikščio kanceliarijos dokumentų terminija. Taigi teisinės sąmonės rekonstrukcijai svarbi formuliaro reikšmė ir samprata: įrašų formuliaras atspindėjo teisenos institucinį aspektą ir teisinės sąmonės hierarchiją, o ne bylos šalių asmeninės valios išraišką. Formuliaro panauda kalba apie tai, kaip pareiškėjas galėjo suvokti įvykį teisės kontekste. Būtent šiuo požiūriu straipsnyje analizuojami skundo ir oficialių liudytojų institutai, taip pat „pranešimo“ šaliai (su reikalavimu atlyginti žalą) teisinė procedūra. Straipsnyje parodyta, kad privilegijuotų žemvaldžių sąmonėje terminų „skundas“ ir „teismas" koreliavimo šie teisiniai institutai nenulėmė. Tačiau daroma išvada, kad bajorų teisinė sąmonė vis dėlto plėtojosi teismo ir notarinės praktikos institucionalizavimo link, t. y. buvo kreipiamasi į valdžios institucijas.