Praktyka procesowa władz miasta Knyszyna na Podlasiu w latach 1553–1557 a I Statut Litewski

LTStraipsnyje apibūdinama 1553–1557 m. Palenkės Knišino miesto teismo praktika gilinantis į tai, kiek ji atitiko Pirmojo Lietuvos Statuto normas. Šio miesto teisinis statusas tuomet buvo labai įdomus, nes mieste veikė Magdeburgo teisei būdingi institutai, o be to, miestas funkcionavo šlėktos, besinaudojančios Karūnos teise, aplinkoje. Dviejose to meto baudžiamosiose bylose aptinkame ryškių rėmimosi Statutu, tačiau nenurodžius konkrečių jo straipsnių, atvejų, kurie susiję su atlygių dydžio normomis. Be to, vienoje vagystės byloje susiduriame su „atidavimo malonei" institutu, kai teismas mirties bausmės skyrimą vagiui „derina" su nukentėjusiojo nuomone. Knišino teismo praktikoje (ir civilinėse, ir baudžiamosiose bylose) dažniausiai pasitaikantys įrodymai buvo liudytojų parodymai ir šalių priesaika. Priesaikos atveju teismo sprendimas, kuriuo paskirtas terminas šaliai prisiekti, antrosios bylos šalies buvo interpretuojamas kaip jai nenaudingas. Todėl paskirtuoju terminu šalis neatvykdavo, tada įpareigota prisiekti šalis bylą laimėdavo. Dviejų bylų įrašuose rasta informacija rodo, kad liudytojai greičiausiai būdavo apklausiami po vieną atskirai.Kiti įrodymų būdai – dokumentai, informuojantys apie prisiimtus įsipareigojimus – aptinkami rečiau. Dviejose civilinėse bylose Knišino teismas, stokodamas įrodymų, rėmėsi Pirmajame Statute tokiu atveju numatytais burtais. Kaip pirmines išvadas galima pateikti prielaidas, kad miestiečiams kai kurios Pirmojo Lietuvos Statuto normos bent jau buvo žinomos, o be to, buvo naudojamos ir į rašytinę teisę neįrašytos normos, kurių reikšmę gali išaiškinti tolesni Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinės praktikos tyrimai.