"Jei bajoras iš pono dvarą išsitarnautų." Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje XVI amžiaus viduryje

LTŠiame straipsnyje grįžtama prie feodalinių santykių ir feodalinės teisės Lietuvoje klausimo ir naujai įvertinami šaltinių duomenys apie šios teisės sampratą. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmoje nagrinėjami feodalinio tipo santykiai Lietuvos kilmingųjų visuomenėje. Antroje analizuojami konkretūs sąvokos „feodalinė teisė" vartojimo atvejai XV-XVI a. vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje. Atliktas tyrimas parodė, jog didikus ir jų bajorus galėjo sieti įvairaus pobūdžio asmeniniai ryšiai, pradedant neformaliais draugystės bei giminystės ir baigiant labiau formalizuotais feodaliniais. Pastaruoju atveju asmeninius ryšius būtinai turėjo papildyti daiktinis ryšys - bajorui už tarnybą paskirta žemės valda. Tik toks ryšys gali būti suvokiamas kaip feodalinis su visais iš to kylančiais padariniais. Be abejo, tarnybiniai bajorai išsaugojo išeivystės teisę, tačiau pasitraukimo atveju, jei tik ankstesnėje privilegijoje nebūdavo nurodyta kitaip, jie netekdavo suteiktų valdų. Antroje straipsnio dalyje teigiama, jog tai, kad po 1529 m. feodalinė terminija išnyksta iš didikų ir bajorų tarpusavio santykių, byloja apie svarbius pokyčius LDK kilmingųjų luomo viduje. Valdovui pavyko savo rankose išlaikyti žemėvaldos kontrolę ir užkardyti tolesnį feodalizacijos procesą Lietuvos kilmingųjų luomo viduje, o leninio tipo feodalizmas Lietuvoje taip ir liko neišplėtotas reiškinys. Todėl Lietuvos diduomenė feodaline teise tarnaujančių pavaldinių trūkumą ilgainiui ėmė kompensuoti kur kas mažiau formalizuotais tarnybiniais ir klientiniais santykiais.

ENThis article returns to the question of feudal relations and feudal law in Lithuania and newly evaluated sources of data on the concept of this right. The article consists of two parts. The first article deals with feudal-type relationships in the Lithuanian noble society. In the second, the specific cases of the use of the term "feudal law" are analyzed in the mid-15th-16th centuries in the society of the Grand Duchy of Lithuania. The research carried out showed that the nobles and their noblemen were able to connect different personal relationships, from informal friendship and kinship to more formalized feudalism. In the latter case, personal ties were necessarily supplemented by a tangible link: the landowner appointed land administration to the nobility for the service. Only such a connection can be perceived as feudal with all the emerging consequences. Undoubtedly, the official nobleman retained the right to emigrate, but in the event of withdrawal, unless otherwise specified in the preceding privilege, they were deprived of their holdings. The second part of the article states that the fact that after 1529 the feudal terminology disappears from the relations between noblemen and lord indicates a significant change within the nobility of the GDL. Lord succeeded in maintaining the control of the estate in his hands and preventing the further process of feudalization within the Lithuanian nobility, and the feudalism of the leninio type in Lithuania remained an undeveloped phenomenon. Therefore, the Lithuanian aristocracy, in the long run, began to compensate for the shortage of subordinates serving feudal rights in much less formalized official and client relations.