LTŠio straipsnio tikslas – pabandyti paanalizuoti, ar Trečiasis Lietuvos Statutas (TLS) turėjo įtakos Lenkijos Karūnos teisės kodifikavimo darbams XVI–XVII a. sandūroje. Šios analizės rezultatas vis dėlto yra neigiamas. Idėja sukurti bendrą statutą Karūnai ir Lietuvai silpnėjo. Kilusi dar bekaralmečio laikais (1587 m.) ji nesulaukė didesnio nei Karūnos, nei Lietuvos šlėktų palaikymo. Nors 1587–1588 m. Zigmanto Vazos karūnaciniame Seime buvo priimti keli Karūnos teismų teisės pakeitimai, tačiau šiuo atveju TLS normų įtaka, regis, buvo menka (gal tik reformuojant pakamario pareigybės užėmimo būdą atsižvelgta į Statutą). Bandant kurti Karūnos kodekso projektus (S. Sarnickio, J. Januszowskio), irgi nesiekta pasinaudoti Statuto sistema. Priežastys, dėl kurių Karūnos projektuose nebuvo pasinaudota užbaigtos ir sėkmingos Lietuvos kodifikacijos pavyzdžiu, nėra visiškai aiškios: galbūt nulėmė TLS nepopuliarumas tarp Karūnos šlėktų jo įsigaliojimo pradžioje, o gal taip pat faktas, jog tarp Karūnos kodeksų rengėjų stigo asmenų, dalyvavusių TLS redagavimo darbuose. [Iš leidinio]