Kitokio seimo belaukiant : parlamento espirit de corps analizė

LTLietuvos parlamento funkcionavimas pilnavertės demokratijos sąlygomis – palyginti trumpas institucinės raidos kelias. Parlamentarizmo studijose tokio amžiaus institucijos visiškai pagrįstai įvardijamos, kaip nebrandžios, neretai kamuojamos paauglystės amžiaus simptomų bei kompleksų. Tai nerimastingos, o neretai ir maištingos dvasios institucijos. Visa tai būdinga ir Seimui, kurio funkcijos, kaip minėta, vis dar tebėra nesubalansuotos, vidaus struktūrinė organizacija nėra tobula, o priimamiems sprendimams neretai trūksta pagrindimo ir išbaigtumo. Ieškant asociacijų su “paauglystės amžiaus simptomais”, galima sakyti, jog parlamento galūnės nelabai atitinka jo kūno proporcijas, o prieštaringas ir neretai dirglus elgesys trukdo priimti gerai apgalvotus sprendimus. Deja, kalbant apie Seime priimamų sprendimų įtakojimą, tenka konstatuoti, jog šio “paauglio” veidui taip pat gana dažnai trūksta ir “skaistumo” (skaidrumo). Straipsnyje analizuojam Seimo raida, susijusi su demokratizacijos procesais ir esminiais politinių institucijų pokyčiais, Seimo “politinės bendruomenės” (parlamentarų kontingento) formavimasis, Seimo vidinės organizacijos pokyčiai (frakcijų ir nuolatinių komitetų institucionalizacijos problemos), taip pat Seimo “pamišimas” (veikla) teisėkūros srityje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Parlamentas; Institucinė raida.

ENIn terms of institutional development, the functioning of the Lithuania’s Parliament in the environment of a full-blown democracy has been relatively short. In the studies of parliamentarism the institutions of such duration are rightly named as being immature, often troubled by symptoms and complexes of adolescence. They are restless, often even rebellious, institutions. Such a characterization can also be applied to the Seimas, whose functions still lack balance, whose internal organization of structure is not above reproach, and whose decisions often lack argumentation and completeness. In drawing a comparison with the “symptoms of adolescence”, one could say that the Parliament’s limbs do not entirely match its bodily proportions and that contradictory and often irritable conduct becomes an obstacle to well-thought decisions. Regrettably, when speaking about the influence on the decisions adopted in the Seimas, one has to admit that this face of “an adolescent” frequently also lacks “purity” (transparency). The article also analyzes the following issues: the development of the Seimas, as related to the processes of democratization and essential changes in political institutions, formation of the Seimas’ “political community” (a contingent of parliamentarians), changes in the internal organization of the Seimas (problems of institutionalization of political groups and permanent committees), and Seimas’ work in the area of legislation.