LTNuo 1990 m. Lietuva išgyveno radikalias politines, ekonomines ir socialines permainas bei geopolitinį posūkį iš Rytų į Vakarus. Šie procesai atsispindėjo kultūros diskursuose, bandymuose tautą išvaduoti iš sovietinės praeities. Lietuvos kino filmuose 2000 m. prasidėjo naujos tapatybės ieškojimai, susiję su bendromis pastangomis perkelti Lietuvą iš Rytų į Vidurio ir Šiaurės Europą. Naujų kultūrinių ir ekonominių aljansų paieška atsispindėjo pastarųjų metų I. Jonyno, M. Ivaškevičiaus ir E. Vėlyvio režisuotuose filmuose, sukurtuose bendradarbiaujant su naujomis šalimis partnerėmis. Visuomenės transformacijos reflektuotos tarptautiniu mastu pripažinto Šarūno Barto filmuose ir komerciškai sėkmingo režisieriaus Emilio Vėlyvio kūryboje. Režisieriai vadovaujasi skirtingais stilistiniais ir žanriniais požiūriais, spręsdami tapačias problemas. Pokyčiai suformavo ir naujus kino personažų tipus, kurie pasižymi postmodernistinių veikėjų bruožais. Savanaudiški, neturintys tikslų ar nesuvokiantys vertybių sistemos, nauji personažai linkę į gyvenimą žiūrėti tarsi į žaidimą. Naujuosius lietuviškų filmų personažus galima vadinti avantiūristais, turinčiais daug tapatybių, žaidžiančius žaidimus ir sudarančius rizikingus verslo sandorius. Straipsnyje analizuojami filmai, kurie atspindi kintančias realijas, nestabilias būsenas ir identiteto paieškas. Filmuose apmąstomas egzistavimas nuolat besikeičiančiame ir globalėjančiame pasaulyje, kuris žada tik iš pažiūros stabilų ir saugų gyvenimą. Filmai atskleidžia reteritorializacijos procesus, žaidėjų ir prekybininkų mentaliteto raidą.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Geopolitinis Posūkis; Gyvenimo Būdas; Kontekstas; Kultūrinė Tapatybė; Lietuviškas Kinas; Lietuvių kinas; Migracija; Transnacionalizacija; Vaidybinis Filmas; Baltic States; Context; Cultural Identity; Feature Film; Geopolitical Redirection; Lifestyle; Lithuanian cinema; Migration; Transnationalisation.