Гісторыя беларускай кнігі. T. 1, Кніжная культура Вялікага Княства Літоўскага

LTLietuvos Didžioji Kunigaikštystė (lot. Magnus Ducatus Lituaniae), LDK - valstybė, nuo XIII amžiaus vidurio iki 1569 m. gyvavusi savarankiškai, o vėliau, iki 1795 m., sąjungoje su Lenkijos karalyste sudariusi federatyvinę respubliką - Žečpospolitą. Šiuo metu buvusios LDK teritorijoje telpa visa Baltarusija ir Lietuva, nedidelė dalis atiteko Lenkijai, Rusijai, Latvijai ir Ukrainai. Per daugiau nei penkių šimtmečių gyvavimo istoriją LDK susiformavo savita kultūra, vienijanti savyje rytų ir vakarų krikščioniškosios civilizacijos vertybes bei pasiekimus. Joje jaučiama ir musulmonų bei judėjųįtaka, ryškūs pagonybės rudimentai. Pagrindinis šios studijos autoriaus tikslas - nustatyti, ar LDK kultūra, ypač knygos kultūra jos žemėse, egzistavo kaip atskirų tautinių kultūrų (baltarusių, lietuvių, lenkų) konglomeratas, ar apie ją galima kalbėti kaip apie savarankišką fenomeną. Knygą sudaro trys dalys. Pirmojoje, "Kijevo Rusios palikimas (XIII-XV a.)", parodoma, kokį vaidmenį LDK knygų leidybos formavime vaidino ankstesnės istorinės epochos paminklai, aprašomos ir vietoje išleistos knygos, ir atvežtinės (Kijevo Psalmynas, Andegavendo legendos).Antrojoje dalyje, "Lietuviškosios" kultūros pakilimas ir nuosmukis (1501-1648 m.)», atskleidžiamas savosios LDK - rankraštinių, paskui ir spausdintų knygų - leidybos susidarymo procesas, iš pradžių baltarusių, o vėliau ir lenkų, lotynų ir lietuvių kalbomis. Parodomasįvairių konfesijų bažnytinių knygų repertuaras. Ypač didelis dėmesys skiria- masįstatymų sąvadui - 1588 m. Statutui, kurį išspausdino baltarusių kalba LDK sostinėje Vilniuje miesto magistrato nariai Kuzma ir Lukas Mamoničiai. Po pirmųjų spaustuvių, spausdinusių kirilica (Franciško Skorinos ir Mamoničių Vilniuje, Simono Budno Nesvyžiuje ir kt.), LDK atsirado leidėjų, kurie specializavosi lenkiškų ir lotyniškų knygų leidyboje ir turėjo tik lotyniškus šriftus (Radvilų spaustuvė Breste, Jono Karcano Vilniuje, Petro Blasto Kmitos Liubče ir kt.). Trečiosios dalies pavadinimas "Žečpospolitos kultūrinė periferija (1648-1795 m.)" jau pats savaimeįvertina DLK knygos kultūros padėtį minimu laikotarpiu. Analizuodamas repertuarą, autorius nurodo kai kuriuos naujus to laikotarpio reiškinius: suaktyvėjusią knygų leidybą senąja slavų kalba (sentikiams), lotyniškų šriftų naudojimą baltarusių kalbai, leidinius dviem kalbomis ir kt. Gausios iliustracijos gana išsamiai byloja apie meninį knygų lygįįvairiose epochose bei atskleidžia kitus knygos kultūros niuansus: skaitytojo darbo su tekstu ypatumus,įrišimo meną, europietiškas analogijas meistrų, dirbusių Didžiojoje Kunigaikštystėje, grafikoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Kijevo Rusia; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Knygos kultūra; Gudų kalba; Baltarusių kalba; Kirilika; Periferija; Spauda; Rankraštinė knyga; Kyiev Russia; Polish-Lithuania Commonwealth; Culture of books; White Ruthenia language; Cyrillic; Periphery; Press; Manuscript book.

ENThe Grand Duchy of Lithuania (Magnus Ducatus Litvaniae, MDL) is the state that existed from the middle of the XIII century till 1569 independently and then, till 1795, within the union with the Poland Kingdom and comprised with it the federal republic - Recsh Pospolitaia. Nowadays the territory of the former MDL is occupied by the hole Belarus and Lietuva while its small parts were joined to Poland, Russia, Latvia and Ukrain. During the history of more than five hundred years an original culture appeared in MDL, that included achievements and values of both Eastern and Western Christian civilizations along with constant Muslim and Judaic influences and pagan rudiments. The "supergoal" for the author of this research was to define if the culture of MDL, the culture of the book on its soil in particular, was the conglomeration of separate national cultures (Belarusian, Lietuvanian, Polish) or it can be considered as a distinctive phenomenon. The book consists of three parts: The Heritage of the Kiev Russ (XIII-XV centuries), The rise and fall of "Lithuanian" culture (1501-1648), Cultural periphery of Rech Pospolitaia (1648-1795).

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies
• Istorija / History