Źròdła do historii urzędu wòjta wileńskiego (koniec XIV w.-koniec XVIII w.) : czy istniały księgi sądu wòjtowskiego?

• Historical Sources of the Vilnius City Voigtship in the Late 14th to Late 18th Centuries: Did Act Books of the Voigt Court Exist?
• Vilniaus miesto vaitijos (XIV a. pab.-XVIII a. pab.) istorijos šaltiniai: ar egzistavo vaito teismo aktų knygos?
• Historical sources of the Vilnius City voigtship in the late-fourteenth to late-eighteenth centuries: did act books of the voigt court exist?

LTStraipsnyje analizuojamas Vilniaus vaito teismo knygų egzistavimo iki XVIII a. pabaigos klausimas. Daroma išvada, kad Vilniaus vaito teismo aktų knygos galėjo būti sudaromos maždaug iki XVII a. pirmojo ketvirčio pabaigos. Jos, kaip ir atitinkamos suolininkų teismo knygos, galėjo prapulti XVII a. vidurio maskvėnų okupacijos metu. Teigiama, kad nuo XVII a. pirmojo ketvirčio pabaigos vaito tesimo aktų knygos nebuvo sudaromos. Taip atsitiko dėl kardinalaus vaito teismo reikšmės mažėjimo. Atskiri raštinės produkcijos fragmentai kartais būdavo įtraukiami į suolininkų teismo, kurio pirmininku vaitas visuomet buvo, aktų knygas. Kita raštinės dalis, kurios ypač pradedant XVIII a., buvo vis įvairesnės, daugeliu atveju liko neįrišta ir palaipsniui išsisklaidė. Tik dalis jo išliko iki šių dienų. Jeigu pavyktų vaito teismo aktų knygų surasti arba identifikuoti, tuomet šias išvadas reikėtų peržiūrėti ar patikslinti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Istorijos šaltiniai; Teismo aktų knygos; Vilnius; Historical sources; The act books of the court.

ENThis article is devoted to the question of the existence of the voigt court books until the late 18th century. A conclusion is drawn that such books may have been kept until around the end of the first quarter of the 17th century. Like the corresponding magistrate-bench court books, they could be destroyed during the Muscovite occupation of the city in the middle of the 17th century and they were not renewed at the end of the first quarter of the 17th century. That was due to a sharp decrease in the significance of the voigt court. Detached fragments of the chancery production were recorded in the act books of the court over which the voigt always presided. The other part of the chancery’s work, which became more varied from the 18th century, often remained unbound or gradually disappeared. Only a part of it has survived to the present day. If act books from the voigt court were to be found or identified, these conclusions would be reviewed or specified.