LTXX a. pradžioje Rusijos imperijos vakarinėse gubernijose susiformavo krajovcų judėjimas. Jam atstovavę lenkų bajorai pagrindiniu tautiškumo kriterijumi laikė patriotizmą ir tapatinimąsi su „istorine Lietuva“. Puoselėdami kadaise egzistavusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminimą, krajovcai pasisakė už visų šios valstybės teritorijoje gyvenusių tautų darnų sugyvenimą. Vienas žymiausių ir labiausiai nusipelniusių krajovcų buvo Romanas Skirmuntas. 1905 m. Rusijos imperijoje įvykusios politinės permainos sudarė sąlygas Skirmuntui ir kitiems krajovcams siekti savo politinių tikslų atsiradusiame Rusijos parlamente – Dūmoje. Straipsnyje tiriama Skirmunto ir kitų krajovcų parlamentinė veikla 1906 m. Remiamasi publikuotais Skirmunto tekstais, I-osios Rusijos Valstybės Dūmos stenogramomis, kitais šaltiniais. Į šią Dūmą išrinkti „Lietuvos lenkų“ deputatai nusprendė sudaryti atskirą teritorinę–nacionalinę frakciją, sukūrė savo programą. Sprendimą dėl atskiros frakcijos sudarymo ypač palaikė Skirmuntas. Jis taip pat pasižymėjo Valstybės Dūmoje sprendžiant žemės ūkio klausimus, buvo nuosaikios žemės reformos šalininkas ir pasisakė prieš radikalius socialistinio pobūdžio eksperimentus. Paleidus I-ąją Rusijos Valstybės Dūmą ir paskelbus naujus rinkimus, imta svarstyti idėją sudaryti bendrą politinę programą visiems lenkų kandidatams. Tačiau krajovcai negalėjo sutikti su lenkų tautiniais demokratais, iškėlusiais lenkų nacionalinius interesus aukščiau kitų tautų interesų. Skirmuntas liko ištikimas krajovcų idealams ir griežtai pasisakė už skirtingų tautų darnų sugyvenimą.Reikšminiai žodžiai: Bajorija; Baltarusių nacionalinis judėjimas; I Rusijos Dūma; Krajovcai; Lietuvių nacionalinis judėjimas; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija; Romanas Skirmuntas; Belarusian national movement; First Russian State Duma; Krajowcy; Lithuanian national movement; Nobility; Roman Skirmunt; Tradition of the Grand Duchy of Lithuania.