Czy władza carska miała zamiar zrusyfikować Polaków w Litwie i Białorusi

LTIstoriografijoje iki šiol diskutuojama dėl carinės Rusijos siekių rusifikuoti lenkus ir kitas vakariniame imperijos pakraštyje gyvenusias etnines grupes. Vieni istorikai tvirtina, jog carinė valdžia siekė lenkus asimiliuoti, o kiti tvirtina, kad valdžia tokių siekių neturėjo. Šiame straipsnyje tiriama, kaip Rusijos imperijos pareigūnai vertino galimybę rusifikuoti imperijoje gyvenusius lenkus. Remiamasi XIX a. antros pusės oficialiąja valdžios korespondencija ir įvairiais kitais šaltiniais. Atlikus tyrimą tapo aišku, jog Rusijos imperijos biurokratai matė teorines galimybes rusifikuoti lenkus, tačiau tik vėlesnes jų kartas ir su sąlyga, jog dabartinės kartos atstovai pereis iš katalikybės į stačiatikybę. Valdžia skatino šį procesą, bet tuo pačiu įtariai žvelgė į tuos lenkus, kurie perėjo į stačiatikybę. Manyta, jog keisti konfesiją juos skatino noras išvengti prieš lenkus nukreiptos diskriminacijos. Po 1863–1864 m. sukilimo vakarinėse Rusijos imperijos žemėse kai kurie vietos katalikai ir stačiatikiai ėmė puoselėti bažnytinės unijos projektą, pagal kurį Katalikų bažnyčia turėjo būti palaipsniui įtraukta į Rusijos Stačiatikių bažnyčios sudėtį. Tačiau šis projektas nesulaukė didesnio valdžios dėmesio. Be to, Rusijos imperijoje gyvenę lenkų tautybės asmenys kaip įmanydami stengėsi išvengti rusifikacijos. Todėl net ir tie imperijos biurokratai, kurie buvo agresyviai nusiteikę lenkų atžvilgiu, nepuoselėjo vilčių juos rusifikuoti. Imperijoje gyvenusių tautybių atžvilgiu valdžia veikiau mėgino taikyti kitas strategijas – akultūraciją, politinę integraciją ir segregaciją.Reikšminiai žodžiai: Etnolingvistinė politika; Konfesinė politika; Lenkai; Lenkai Lietuvoje; Rusifikacija; Rusijos Imperija, XIX a.; Tautinė mažuma; Šiaurės Vakarų kraštas; Confessional Policy; Ethnolinguistic Policy; National minority; Northwest region (country); Poles; Poles in Lithuania; Russian Empire, 19th century; Russification.